Glomerulonefritas ūmus

Ūmus glomerulonefritas dažniausiai išsivysto po streptokokinės infekcijos, tokios kaip tonzilių uždegimas, ausų uždegimas, pūlingos odos infekcijos. Tačiau ūmus glomerulonefritas gali būti susijęs ir su kitomis- stafilokokinėmis, enterokokinėmis infekcijomis, virusais (gripo, hepatitų B, C, citomegalo, herpes), taip pat galimi sukėlėjai mikoplazmos, toksoplazmozė, trichineliozė, maliarija.

Dažniausiai infekcijos židiniai yra ryklė ir oda. Streptokokinis faringitas pasireiškia labai įvairiai: gali būti tik neryškūs simptomai ( gerklės skausmas) arba stiprus karščiavimas, padidėję kaklo limfmazgiai ir pūlingi dariniai gerklėje. Jei infekcija prasideda odoje, būna mažos pūslelės, kurios lengvai plyšta ir po jų susidaro storas šašas. Po bakterinės ar virusinės infekcijos vėl pablogėja ligonio savijauta, atsiranda tinimai, gali sumažėti šlapimo ar visai išnykti, šlapimas gali būti raudonos spalvos, pakyla arterinis kraujo spaudimas. Galimi širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas. Dažniausiai tai vaikų ir paauglių liga. Liga prasideda staiga, praėjus 6-21 dienai po pūlingo ryklės, ausų, odos uždegimo ar kitų infekcijų, vartojant tam tikrus medikamentus. Tinkamai gydant daugelis ligonių visiškai pasveiksta. Pakitimai šlapime gali išlikti ilgesnį laiką. Daliai ligonių ūmus glomerulonefritas pereina į lėtinį glomerulonefritą.

Atliekamas šlapimo tyrimas, kuriame randama padidėjęs eritrocitų, baltymo kiekis. Kraujyje gali būti padidėję rodikliai, nusakantys inkstų funkciją (šlapalas, kreatininas). Buvusi infekcija, šlapimo, kraujo rodiklių pokyčiai dažnai padeda nustatyti diagnozę, tačiau  jautriausias streptokokinės infekcijos žymuo yra serologiniu tyrimu nustatomas ASO titras, kuris išlieka padidėjęs 3 mėnesius po streptokokinės infekcijos.

Kartais diagnozės patikslinimui tenka atlikti inkstų biopsiją, kurios metu paimamas inkstų audinio gabalėlis ir ištiriamas su mikroskopu.

Kadangi galimos grėsmingos gyvybei komplikacijos, tokie ligoniai turėtų būti gydomi ligoninėje. Ligoniams ribojamas vartojamų skysčių kiekis priklausomai nuo šlapimo kiekio, taip pat ir valgomosios druskos kiekis. Esant nepakankamam šlapimo kiekiui, gali būti skiriami šlapimą varantys medikamentai (diuretikai), tokie kaip furozemidas, torazemidas. Jei šių priemonių nepakanka ir toliau išlieka aukštas kraujo spaudimas, ligoniams skiriami kraujospūdį mažinantys medikamentai (kalcio kanalų blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, beta blokatoriai ir kt.). Sunkiais atvejais gali būti atliekamos dializės. Jei yra infekcija, kuri galėjo būti glomerulonefrito priežastimi (pūlingas ryklės uždegimas, ausų uždegimas, pūlingos odos ligos), skiriama antibiotikų (penicilinas, eritromicinas ir kt.).

Šlapimo išsiskyrimo problemoms:

Šlapimo išsiskyrimą paskatins saldymedžio šaknų arbata.

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min. pakaitinkite vandens vonelėje, 45 min. aušinkite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Aukštam kraujo spaudimui mažinti:

2 valgomuosius šaukštus bruknių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pavirkite vandens vonelėje, atvėsinkite, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Tinka esant dideliam kraujospūdžiui.

Paprastųjų krapų užpilą (20 g žaliavos stiklinei vandens) gerkite po 2–3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.

1 valgomąjį šaukštą medetkų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, 5 min. pakaitinkite vandens vonelėje, palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

1–2 arbatinius šaukštelius paprastųjų krapų vaisių užpilkite stikline verdančio vandens, uždengę pakaitinkite 5 min. vandens vonelėje, atšaldykite, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

Paprastųjų amalų žolę (20 g) užpilkite 300 ml šalto virinto vandens, palikite 10–11 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite per dieną vienodomis dalimis.

2 valgomuosius šaukštus žemuogių žolės užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 1 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Gerkite juodųjų aronijų sulčių po ketvirtį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Kraujažolių žolė             20,0 g

Pūslėtųjų guveinių žolė  50,0 g

Paprastųjų amalų žolė    30,0 g

1 arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline šalto vandens, palikite 8–9 val. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 3 kartus per dieną.

Gudobelių vaisiai       30,0 g

Gudobelių žiedai        20,0 g

Erškėčių vaisiai          30,0 g

Mažųjų žiemių žolė    20,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, perkoškite ir gautą ištrauką gerkite 3 kartus per dieną.

Paprastųjų amalų žolė     40,0 g

Gudobelių vaisiai            30,0 g

Dirvinių asiūklių žolė     30,0 g

1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

Naktį šlapimo nelaikantiems vaikams pasiūlykite jonažolės, bruknių lapų ir uogų nuovirų.

 Drebulės žievės nuoviras (1:20) gydo inkstų ligas.

Arbūzus reikia valgyti sergant tulžies pūslės bei inkstų akmenlige.

Nuo šlapimo pūslės uždegimo padės spanguolių ekstraktas, nes jis trukdo bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės.

Vonios:

Inkstų ir šlapimo pūslės ligos

Sumaišykite po 150 g beržų lapų, takažolių, šalavijų lapų, užplikykite 4 l vandens, palikite 2–3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (34–36 laipsnių C temperatūros).

Šlapimo pūslės ir jos latakų akmenligė

200 g viksvų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią. Gydymo kursas 6–7 vonios.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Ūminis postreptokokinis glomerulonefritas laikomas geros prognozės liga, todėl komplikacijų dažnis yra nedidelis. Sunkiais atvejais galimos trombozės ir tromboembolinės komplikacijos, bakterinės komplikacijos (pav.: peritonitas), vitamino D trūkumas, kuris sutrikdo kaulų mineralizaciją. Negydomas ūminis glomerulonefritas gali pereiti į lėtinį, kuris yra jau neišgydomas.

Svarbu laiku pradėti gydyti pūlingas ryklės, ausų, odos infekcijas. Savalaikis jų gydymas antibiotikais labai sumažina ūmaus glomerulonefrito išsivystymo galimybę. Išsivysčiusiose šalyse dėl ankstyvo bakterinių infekcijų gydymo, ūmus glomerulonefritas sutinkamas daug rečiau, tuo tarpu kai besivystančiose šalyse tai dar gana aktuali problema. Svarbu riboti išgeriamus skysčius, nes sumažėjus šlapimo kiekiui ir skysčiui susilaikant organizme, gali išsivystyti grėsmingos komplikacijos, galinčios baigtis mirtimi. Taip pat turi būti ribojama druska maisto produktuose. Lovos režimas nėra būtinas, jei ligonio būklė nėra sunki.