Živ, aids. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių. Negydant ŽIV visiškai sunaikina žmogaus imuninę sistemą, išsivysto taip vadinamos oportunistinės infekcijos (infekciją sukelia paprastai žmogui visai nepavojingos jo viduje nuolatos gyvenančios bakterijos) ir žmogus miršta. Paskutinė ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) – įgytu imunodeficito sindromu.

Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis dažniau sutinkamas vakarų Afrikoje, jo sukelto AIDS eiga būna ilgesnė.

Tyrimas

Tiriamoji medžiaga – kraujas, kuriame ieškoma antikūnų prieš ŽIV (netiesioginis diagnostinis metodas) ar nustatomas ŽIV (tiesioginis diagnostinis metodas). Pirmą kartą teigiamas tyrimas būna pirmąsias 6-8 savaites po užsikrėtimo. Gavus teigiamą rezultatą, atliekamas patvirtinantis testas. Vėliau visą gyvenimą laboratoriniai rezultatai dėl ŽIV bus teigiami, nors prieš mirtį gali būti ir neigiami. Patikimam patvirtinimui, kad asmuo nėra užsikrėtęs ŽIV, kraujas turi būti tiriamas praėjus 3 mėnesiams nuo įtariamo užsikrėtimo momento. ŽIV teigiamą asmenį stebi medikas specialistas ir kas 3 mėnesius kviečia pasitikrinti.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Vilnius

Į viršų