Vidurių šiltinė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Vidurių šiltinė yra ūminė sisteminė infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendra intoksikacija, bakteriemija, blužnies padidėjimu, trumpalaikiu rozeoliniu bėrimu. Vidurių šiltinė itin paplitusi Indijoje, Rytinėje Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu Lietuvoje registruojami tik pavieniai vidurių šiltinės atvejai.

Ligos eiga

Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka dvi savaites. Vidurių šiltinė prasideda iš lėto. Ligonis netenka apetito, jam skauda galvą, didėja silpnumas, vangumas, sutrinka miegas, jį pykina. Kai intoksikacija stipri, gali sutrikti psichika, sąmonė. Vidurių šiltinei būdinga, kad, besivystant ligai, kūno temperatūra vis didėja ir pasiekia didžiausią 5-7 dieną. Ligai būdingas banguojantis karščiavimas, kuomet aukštą karščiavimą keičia žemesnio karščiavimo epizodai. Toks temperatūros bangavimas, negydant ligos, tęsiasi daug dienų. Virškinimo sutrikimų atsiranda maždaug po savaitės nuo ligos pradžios. Skauda, pučia pilvą. Viduriai dažniausiai užkietėja, rečiau viduriuojama. Ligonio liežuvis būna sustorėjęs, pilkšvai rudas su dantų antspaudais šonuose. Neretai būna sausas kosulys, skauda ryklę. 8-12 ligos dieną odoje atsiranda iškilęs virš jos, negausus bėrimas, kuris po 3-4 dienų, nepalikdamas pėdsakų, išnyksta. Ligos metu suretėja pulsas, sumažėja kraujospūdis. Galimas centrinės nervų sistemos, plaučių, inkstų pažeidimas. Negydant, ligai būdingi atkryčiai.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Vilnius

Į viršų