Vidurių šiltinė


Vidurių šiltinė yra ūminė sisteminė infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendra intoksikacija, bakteriemija, blužnies padidėjimu, trumpalaikiu rozeoliniu bėrimu. Vidurių šiltinė itin paplitusi Indijoje, Rytinėje Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu Lietuvoje registruojami tik pavieniai vidurių šiltinės atvejai.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Vidurių šiltinę sukelia lazdelės formos bakterija – Salmonella typhi. Ligos sukėlėju galima užsikrėsti per užterštą maistą ar vandenį, bei tiesioginio kontakto su vidurių šiltine sergančiu žmogumi metu. Besivystančiose pasaulio šalyse, kuriose geriamasis vanduo dažnai yra nevalomas, blogos sanitarinės sąlygos, vidurių šiltinė yra endeminė liga. Išsivysčiusių šalių piliečiai dažniausiai vidurių šiltine užsikrečia kelionių metu.

Epidemiologiškai pavojingi yra bakterijų nešiotojai. Tai asmenys, kuriem po gydymo antibiotikais organizme (virškinamajame trakte, kartais šlapimo pūslėje) išlieka vidurių šiltinės sukelėjų. Šie žmonės patys ligos simptomų nebeturi, tačiau gali užkrėsti kitus.

Į viršų

Ligos eiga

Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka dvi savaites. Vidurių šiltinė prasideda iš lėto. Ligonis netenka apetito, jam skauda galvą, didėja silpnumas, vangumas, sutrinka miegas, jį pykina. Kai intoksikacija stipri, gali sutrikti psichika, sąmonė. Vidurių šiltinei būdinga, kad, besivystant ligai, kūno temperatūra vis didėja ir pasiekia didžiausią 5-7 dieną. Ligai būdingas banguojantis karščiavimas, kuomet aukštą karščiavimą keičia žemesnio karščiavimo epizodai. Toks temperatūros bangavimas, negydant ligos, tęsiasi daug dienų. Virškinimo sutrikimų atsiranda maždaug po savaitės nuo ligos pradžios. Skauda, pučia pilvą. Viduriai dažniausiai užkietėja, rečiau viduriuojama. Ligonio liežuvis būna sustorėjęs, pilkšvai rudas su dantų antspaudais šonuose. Neretai būna sausas kosulys, skauda ryklę. 8-12 ligos dieną odoje atsiranda iškilęs virš jos, negausus bėrimas, kuris po 3-4 dienų, nepalikdamas pėdsakų, išnyksta. Ligos metu suretėja pulsas, sumažėja kraujospūdis. Galimas centrinės nervų sistemos, plaučių, inkstų pažeidimas. Negydant, ligai būdingi atkryčiai.

Į viršų

Tyrimas

Gydytojas išklausęs Jus varginančius simptomus, ir įtaręs, kad Jūs galite sirgti vidurių šiltine rekomenduos atlikti bakteriologinį tyrimą, sukėlėjo identifikavimui. Tyrimas pasėliui imamas iš kraujo. Vėlesniu ligos periodu (nuo 10-14 dienos) ligos sukėlėjus galima išauginti iš išmatų, šlapimo, pūlių, motinos pieno. Vidurių šiltinei būdingi šie pokyčiai kraujyje – sumažėjęs leukocitų kiekis (nors gali būti ir saikinga leukocitozė). Ligos patvirtinimui galimas bakterijų struktūros, jų toksinų dalelių, sukeliančių specifinių organizmo baltymų – antikūnų – sintezę ar šių baltymų nustatymas.

Į viršų

Medicininis gydymas

Sergantys vidurių šiltine hospitalizuojami, guldomi į atskiras palatas. Visu ligos metu itin svarbu ramybė ir lovos režimas. Ligoniai turi vengti staigių judesių, nesistanginti tuštinantis, nekelti didelio svorio.

Sergantieji vidurių šiltine gydomi antibiotikais (ampicilinu, trimetoprimu su sulfametoksazoliu, ciprofloksacinu). Dažniausiai po 2-3 dienų gydymo antibiotikais, pasijuntama geriau. Gydyti antibiotikais reikia visą karščiavimo periodą ir dar ne mažiau kaip 3 dienas sunormalėjus kūno temperatūrai, iš viso ne mažiau kaip 14 dienų. Kartu su antibiotikais skiriama skysčių, vandens ir elektrolitų balanso korekcijai. Negydant karščiavimas gali trukti savaites ar mėnesius, žmogus gali mirti dėl infekcijos komplikacijų.

Į viršų

Komplikacijos

Sunkiausios vidurių šiltinės komplikacijos – kraujavimas iš virškinamojo trakto ir žarnos perforacija (prakiurimas). Jos dažniausiai pasireiškia trečiąją ligos savaitę. Kraujavimas iš virškinamojo trakto dažniausiai pasireiškia staigiu arterinio kraujo spaudimo kritimu ir šoku, kurį lydį kraujo pasirodymas su išmatomis. Žarnos perforacijos atveju atsiranda staigus stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir sepsio požymiai. Žarnyno perforacija – gyvybei grėsminga komplikacija, kurią reikia nedelsiant gydyti.

Retais atvejais vidurių šiltinė gali komplikuotis širdies raumens uždegimu (miokarditu), plaučių uždegimu (pneumonija), kasos uždegimu (pankreatitu), inkstų ir šlapimo pūslės uždegimu, kaulų uždegimu (osteomielitu), plėvių ir skysčio supančio galvos ir nugaro smegenis uždegimu (meningitu), delyru, haliucinacijomis.

Tinkamai gydant dažniausiai pavyksta išvengti šių komplikacijų ir žmogus pilnai pasveiksta. Negydant vidurių šiltinė gali baigtis mirtimi.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Specifinė vidurių šiltinės profilaktikos priemonė – vakcina. Tačiau ji rekomenduojama tik tiems žmonėms, kurie gyvena didelės rizikos vietovėse. Vakcina visiškai neapsaugo nuo ligos, be to reikalinga pakartotina vakcina praėjus tam tikram laikui, nes vakcininio imuniteto efektyvumas palaipsniui mažėja. Jeigu Jūs keliaute į šalį, kurioje yra galimybė susirgti vidurių šiltine, rekomenduojama pasiskiepyti. Tačiau nepamirškite, kad vakcina visiškai neapsaugo nuo ligos, taigi stenkitės laikytis asmens higienos – plaukite rankas su muilu, gerkite tik vandenį sufasuotą į butelius, skardines, valgykite tik termiškai apdorotą maistą.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Vidurių šiltinė, Intoksikacija, Karščiavimas, Odos bėrimai, Kepenų ir blužnies padidėjimas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kada reikia antibiotikų?
Kada reikia antibiotikų?

Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydyti peršalimo ligas ir gripą, taip pat tymus, raudonukę, hepatitą nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų. Tačiau yra daugybė ligų, kurių be antibiotikų neįveiksi: tai ligos, kurias sukelia bakterijos. Antibakterinė terapija saugo nuo komplikacijų, o kartais ir išgelbsti gyvybę.
Daugiau...