Tuberkuliozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Tuberkuliozė – tai lėtinė, infekcinė, granulominė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Sergamumas plaučių tuberkulioze yra labai didelis. Manoma, kad tuberkuliozės mikobakterijomis yra infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų net 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze.

Tyrimas

Tuberkuliozė įtariama esant būdingiems klinikininiams simptomams, atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą. Atlikus kraujo tyrimą aktyvios tuberkuliozės metu nustatoma anemija, padidėjęs leukocitų kiekis, sumažėjęs limfocitų kiekis, padidėjęs monocitų, eozinofilų skaičius, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Tuberkuliozę galima diagnozuoti ir atsitiktinai (pvz., dėl kitų priežasčių ar profilaktinių patikrinimų metu atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą). Įtarus tuberkuliozę, atliekama keletas tyrimų diagnozei patvirtinti.
Tuberkulino testas naudojamas siekiant nustatyti ar žmogus užsikrėtęs TB. Gydytojas įšvirkščia nedidelį kiekį skysčio, vadinamo tuberkulinu, po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2 ar 3 dienų, sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimą nustatoma ar testas teigimas ar neigimas. Teigimas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra infekuotas tuberkuliozės mikobakterijomis. Tačiau galimi ir klaidingi tuberkulino mėginio atsakymai, todėl vien juo diagnozuojant tuberkuliozė pasikliauti negalima.
Diagnozei patvirtinti yra atliekamas skreplių ištyrimas dėl tuberkuliozės mikobakterijų Cillio-Nilseno metodu, bakteriologinis tyrimas, tiriamąją medžiagą sėjant į specialias terpes (mikobakterijos itin lėtai jose auga, taigi bakteriologinio tyrimo atsakymas galimas tik po kelių savaičiu). Skreplių mikroskopijos dėka galima greitai diagnozuoti TB, ir paskirti reikiamą gydymą. Labai svarbu ligonį, išskiriantį tuberkuliozės mikobakterijas greitai izoliuoti ir skirti reikiamą gydymą, kontroliuojamą medicinos personalo.

Į viršų