Tuberkuliozė


Tuberkuliozė – tai lėtinė, infekcinė, granulominė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Sergamumas plaučių tuberkulioze yra labai didelis. Manoma, kad tuberkuliozės mikobakterijomis yra infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų net 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Tuberkuliozę žmogui sukelia mikobakterijos – Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium bovis, Mycobacterium microti, Mycobacterium africanum. Lietuvoje dažniausias sukėlėjas – Mycobacterium tuberculosis. Šis sukėlėjas plinta tik žmonių tarpe. Tai labai lėtai besidauginantis mikroorganizmas, labai atsparus karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui. Jos yra jautrios ultravioletiniams spinduliams ir chloro junginiams.

Tuberkulioze dažniausiai užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Tuberkulioze didesnė tikimybė užsikrėsti yra ilgalaikio kontakto metu (taip užkrečiami šeimos nariai ir darbo kolegos). Didelę riziką susirgti tuberkulioze turi sergantieji cukralige, užsikrėtusieji ŽIV. Riziką susirgti tuberkulioze didina narkomanija ir alkoholizmas, ilgas gydymas kortikosteroidais, imunitetą slopinantis gydymas, vėžys, sunkios inkstų, žarnyno ligos, nevisavertė mityba, badavimas, mažas kūno svoris.

Į viršų

Ligos eiga

Užsikrėtus tuberkulioze, simptomų gali ir neatsirasti, nes organizmas sugeba inaktyvuoti mikobakterijas ir jos lieka organizme neaktyvioje būsenoje nesukeldamos jokių simptomų. Ši tuberkuliozės forma yra vadinama latentine. Ji aplinkiniams nepavojinga.

Aktyvi tuberkuliozė gali pasireiškti iškart po užsikrėtimo arba po daugelio metų aktyvavusis tuberkuliozės bakterijoms. Aktyvios tuberkuliozės metu atsiranda būdingi klinikiniai simptomai, sergantysis gali užkrėsti kitus. Tuberkuliozei būdingos įvairios klinikinės formos.
  • Pirmine tuberkulioze susergama, kai į organizmą, dažniausiai plaučius, pirmąjį kartą patenka sukėlėjas. Ši forma dažnai praeina nepastebima arba gali pasireikšti neryškiais ligos požymiais. Jos metu pažeidžiami plaučių šaknų limfiniai mazgai ir plaučių alveolės. Susiformavus imunitetui, galima pasveikti – limfinių mazgų ir plaučių pažeidimo vietos sukalkėja (susidaro kalcinatai). Esant nepalankioms organizmo būklėms liga progresuoja.
  • Diseminuota tuberkuliozė pasireiškia, kai sukėlėjas per limfą ar kraują patenka į kitus organus, kuriuose susiformuoja uždegiminiai židiniai.
  • Ypač pavojinga miliarinė diseminuotos tuberkuliozės forma, kai greitai per kraują plaučiuose išplitusi infekcija sukelia ryškią intoksikaciją su sąmonės pritemimu, karščiavimą (jo priežastis dažnai pradžioje sunkiai išaiškinama), dusulį. Jos metu visuose plaučiuose susidaro smulkių uždegiminių židinių.
  • Antrine tuberkulioze susergama, kai suaktyvėja pirminės tuberkuliozės židiniai arba kai anksčiau tuberkulioze sirgęs asmuo pakartotinai užsikrečia tuberkuliozės sukėlėjais. Šiuo atveju plaučiuose gali susidaryti įvairių būdingų pakenkimo židinių (infiltratai, tuberkuliomos, kavernos su arba be fibrozinio audinio sienų, plaučio cirozė). Vienos formos yra lengvesnės, gerybiškesnės, tinkamai gydant galima pasveikti. Kitos formos sunkesnės, dėl jų ryškiai pakinta plaučių audinio struktūra, vystosi širdies ir plaučių funkcijos nepakankamumas, net ir taikant tinkamą gydymą šių funkcijų visiškai grąžinti nebepavyksta.
  • Nors tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau ji gali vystytis praktiškai bet kuriame organe – susergama vadinamąja ne plaučių tuberkulioze. Dažniausiai į kitus organus tuberkuliozės sukėlėjų patenka per kraują, limfą iš plaučių pakenkimo židinių. Gali vystytis pleuros, įvairių sričių limfinių mazgų, kaulų ir sąnarių, šlapimo ir lytinių organų, akių, virškinamojo trakto, antinksčių, odos ir poodžio tuberkuliozė, tuberkuliozinis meningitas. Šių formų simptomai rodo pakenkimo vietą, taip pat būna bendrų tuberkuliozinės intoksikacijos simptomų.

Į viršų

Tyrimas

Tuberkuliozė įtariama esant būdingiems klinikininiams simptomams, atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą. Atlikus kraujo tyrimą aktyvios tuberkuliozės metu nustatoma anemija, padidėjęs leukocitų kiekis, sumažėjęs limfocitų kiekis, padidėjęs monocitų, eozinofilų skaičius, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Tuberkuliozę galima diagnozuoti ir atsitiktinai (pvz., dėl kitų priežasčių ar profilaktinių patikrinimų metu atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą). Įtarus tuberkuliozę, atliekama keletas tyrimų diagnozei patvirtinti.
Tuberkulino testas naudojamas siekiant nustatyti ar žmogus užsikrėtęs TB. Gydytojas įšvirkščia nedidelį kiekį skysčio, vadinamo tuberkulinu, po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2 ar 3 dienų, sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimą nustatoma ar testas teigimas ar neigimas. Teigimas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra infekuotas tuberkuliozės mikobakterijomis. Tačiau galimi ir klaidingi tuberkulino mėginio atsakymai, todėl vien juo diagnozuojant tuberkuliozė pasikliauti negalima.
Diagnozei patvirtinti yra atliekamas skreplių ištyrimas dėl tuberkuliozės mikobakterijų Cillio-Nilseno metodu, bakteriologinis tyrimas, tiriamąją medžiagą sėjant į specialias terpes (mikobakterijos itin lėtai jose auga, taigi bakteriologinio tyrimo atsakymas galimas tik po kelių savaičiu). Skreplių mikroskopijos dėka galima greitai diagnozuoti TB, ir paskirti reikiamą gydymą. Labai svarbu ligonį, išskiriantį tuberkuliozės mikobakterijas greitai izoliuoti ir skirti reikiamą gydymą, kontroliuojamą medicinos personalo.

Į viršų

Medicininis gydymas

Tuberkuliozės gydymas turi būti pradėtas anksti, skiriama tinkamų preparatų derinių, pakankamomis dozėmis ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Gydant tuberkuliozę iš karto skiriami keli specifiniai vaistai nuo tuberkuliozės (rifampicinas, izoniazidas, pirazinamidas, etambutolis, streptomicinas). Tai pagrįsta skirtingu jų veikimo principu ir tuo, kad vieni preparatai naikina sparčiai besidauginančias bakterijas, kiti – bakterijas, esančias žmogaus organizmą saugančių ląstelių viduje bei prisitaikiusias prie nepalankių sąlygų. Sergančiam žmogui reikia atminti, kad vaistai turi būti geriami reguliariai ir pakankamai ilgai pagal gydytojo nurodymus, net jei savijauta pagerėja anksčiau. Tą užtikrina tiesiogiai kontroliuojamas gydymas (neretai medicinos personalas prižiūri, kaip pacientas nuryja vaistus.) Prieš skiriant medikamentų ir jais gydant, tiriami kepenų fermentai kraujyje, nes vaistai gali neigiamai paveikti kepenis. Ligoninėje gydomi atvira, ne plaučių ar vaistams atsparia tuberkulioze sergantys ligoniai; benamiai, žemo socialinio sluoksnio asmenys; kai yra sunki būklė, išsivystė komplikacijos ar kai reikalingas chirurginis gydymas.

Į viršų

Natūralus gydymas

Išsekusiems nuo tuberkuliozės ligoniams patartina gerti avižinių kruopų nuovirą su grikių medumi.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Šalyse, kuriose yra paplitusi tuberkuliozė naujagimiai yra skiepijami BCG vakcina. Ši vakcina apsaugo mažylius nuo sunkių tuberkuliozės formų. Lietuvoje BCG vakcina skiepijami 2-3 dienų naujagimiai. Saugusiems ši vakcina nerekomenduojama. Šiuo metu pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai ieškant efektyvios vakcinos nuo tuberkuliozės.

Tuberkuliozės prevencijai taip pat svarbu profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros srityje, vaikų mokymo ir auklėjimo srityje, paslaugų teikimo gyventojam srityse ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant.
Gerinant tuberkuliozės profilaktiką Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tuberkulino testas atliekamas 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ligomis ir kt.).

Nustačius latentinę tuberkuliozę, gydytojas skirs gydymą, kad sumažėtų aktyvios tuberkuliozės išsivystymo rizika.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Tuberkuliozė, Infekcija, Silpnumas, Kosulys, Skrepliavimas, Nedidelis karščiavimas, Atkosėjimas krauju, Svorio mažėjimas, Naktinis prakaitavimas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kada reikia antibiotikų?
Kada reikia antibiotikų?

Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydyti peršalimo ligas ir gripą, taip pat tymus, raudonukę, hepatitą nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų. Tačiau yra daugybė ligų, kurių be antibiotikų neįveiksi: tai ligos, kurias sukelia bakterijos. Antibakterinė terapija saugo nuo komplikacijų, o kartais ir išgelbsti gyvybę.
Daugiau...

Čiobrelių eterinis aliejus
Čiobrelių eterinis aliejus

Eterinis čiobrelių aliejus – tai antiseptinis ir priešuždegiminis aliejus. Stimuliuoja imunitetą, leukocitozę sergant infekcinėmis ligomis, padeda įveikti infekcinius viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, bronchitą ir plaučių uždegimą, kokliušą, chlorozę, mikozę, tuberkuliozę, astmą, lengvina atsikosėjimą, skreplių pasišalinimą, gydo peršalimo ligas. Daugiau...

Egzotiškos pirtys gydo žemiškas ligas
Egzotiškos pirtys gydo žemiškas ligas

Geros garinės pirties nauda sveikatai neabejojama. Yra ir tokių neįprastų, bet nepaprastai veiksmingų pirčių, kurios, jei šalia nėra garinukės, gali puikiai ją pakeisti. Svarbiausia, kad tam tikrų ligų gydymas veiksmingas būtent tik tokioms pirtims. Kokios jos? Daugiau...

Kad vaikai šypsotųsi
Kad vaikai šypsotųsi

Birželio pirma - Tarptautinė vaikų gynimo diena. Jos metu mes ypatingą dėmesį skiriame vaikams, į kuriuos kėsinasi įvairios negandos ir ligos. Daugiau...