Trichineliozė yra kirmėlių trichinelių sukeliamas susirgimas, pasireiškiantis įvairiais požymiais, kurių didžioji dalis priklauso nuo parazito buvimo vietos.
Priežastys
Trichineliozės sukėlėjas yra smulki, 2-4 mm ilgio kirmėlė (Trichinella spiralis). Parazito cirkuliacija vyksta įvairių laukinių ir naminių mėsėdžių gyvulių tarpe, kurie ėda užsikrėtusius gyvūnus ar jų lavonus. Žmogus užsikrečia suvalgęs užkrėstos ir neteisingai paruoštos kiaulienos, šernienos, arklienos, nutrijų mėsos, kurioje yra kirmėlių lervų. Žarnyne lervos greitai lytiškai subręsta, apsivaisina, patelės po savaitės pradeda gimdyti jaunas lervas. Patekusios į limfą, kraują jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Po tam tikro laiko lervos apauga jungiamuoju audiniu, susiformuoja kapsulė, kuri vėliau sustorėja, kalkėja. Lervos gyvybingos išlieka daug, iki 40-50, metų.
Ligos eiga
Inkubacinis periodas trunka 8-15 dienų. Jo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Pirmąsias dienas būna karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas. Pagrindinis susirgimas prasideda lervoms patekus į raumenis: ligonį krečia šaltis, skauda galvą, skauda raumenis judant, kramtant, užkimsta balsas, skauda krūtinę. Taip pat patinsta vokai, būna alerginis odos bėrimas, akių junginėse ir po nagais atsiranda kraujosruvų. Ligos eigai būdingas gana ryškus cikliškumas, susijęs su trichinelių patekimu į žarnyną, keliavimu ir buvimu raumenyse. Būna sunkių ligos formų, kai ilgai karščiuojama, bet pasitaiko ir besimptomių formų. Vaikai patiria silpnesnius, greitai išnykstančius klinikinius simptomus, komplikacijos retos. Dažniausiai vaikams būna viduriavimas ir raumenų skausmas.
Tyrimas
Diagnozė nustatoma remiantis būdingais ligai požymiais, susirgimo istorijos duomenimis, ypač kai suserga grupė žmonių, valgiusių tą pačią mėsą. Kraujo tyrime nustatoma padidėjęs leukocitų, eozinofilų kiekis. Diagnozę patvirtina likusios mėsos ištyrimas: mikroskopu nustatomos mėsoje esančios lervos. Ankstyvai diagnostikai taikomos serologinės reakcijos, kuriomis nustatomi organizme prieš parazitą pasigaminę ir kraujo serume esantys specifiniai baltymai. Nuo 3 savaitės sukėlėjo lervos gali būti nustatomos sergančiojo raumenyse.
Medicininis gydymas
Ligos pradžioje vartojama prieškirmėlinių vaistų (mebendazolis). Skiriama vaistų nuo alergijos, o pasireiškus sunkioms alerginėms reakcijoms – gliukokortikoidų (pvz., prednizolono). Taip pat skiriama vaistų nuo skausmo, taikomos fizioterapinės priemonės.