Sepsis


Sepsis – tai diagnozuotos infekcijos sukeltas viso organizmo sisteminis uždegiminis atsakas. Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos. Išplitusi infekcija dar nerodo, jog pacientas serga sepsiu; sepsis diagnozuojamas tuomet, kada organizmas į išplitusią infekciją reaguoja ūmiu viso organizmo uždegiminiu atsaku, kuris gali sutrikdyti visų organų normalias funkcijas ir sukelti daugybinį organų disfunkcijos sindromą, kurio mirštamumas yra daugiau nei 50 proc.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Bet kurioj kūno vietoj infekcija atsiranda tuomet kai sutrinka mikroorganizmo (bakterijos, viruso, grybelio ar pirmuonies) santykis su makroorganizmu (žmogumi) – t.y. infekcijos sukėlėjų visuomet yra šalia mūsų, tačiau jie gali mums padaryti žalos tik tuomet kuomet mūsų organizmas nusilpsta ir nesugeba efektyviai gintis. O kad infekcija išsivystytų iki sepsio būklės organizmas turi būti itin nusilpęs.

Sepsio rizikos veiksniai:

  1. Senyvas amžius;
  2. Sunkios lėtinės ligos: cukrinis diabetas, leukemija ir kitos piktybinės kraujo ligos, alkoholizmas, kepenų ligos, įgimtas imuniteto silpnumas.
  3. Sudėtingos chirurginės operacijos, traumos, nudegimai;
  4. Sunki bendra ligonio būklė;
  5. Ilgą laiką trunkanti nepakankama mityba;
  6. Užsitęsusi gydymo ligoninėje trukmė, skirtas didelis kiekis antibiotikų prieš sepsio atsiradimą, gydymas imunitetą mažinančiais vaistais;
  7. Daug invazinių procedūrų (ilgai laikomi ir keli vienu metu kateteriai, kvėpavimo palaikymas dirbtiniais metodais (dirbtinė plaučių vetiliacija)).

Dažniausiai sepsis atsiranda iš kvėpavimo takų infekcijų (pvz.: plaučių uždegimo), šlapimo takų infekcijų, infekcijų, esančių pilvo ertmėje; minkštųjų audinių pūlinių bei nuo ilgai stovinčių ir blogai prižiūrimų kateterių.

Į viršų

Ligos eiga

Inkubacinio periodo ir cikliškumo, būdingo infekcinėms ligoms, nėra. Vyrauja intoksikacijos simptomai. Ligonis būna vangus, sumažėja apetitas, karščiuoja, gali pykinti, vemti, pakisti psichika ir emocijos. Ligoniui sutrinka kraujotaka – oda tampa blyški su pilkšvu atspalviu, atsiranda kraujosruvų, dusulys, padažnėja širdies susitraukimai ir kvėpavimas. Organus ir audinius veikia mikrobų toksinai, pasikeitę organizmo procesai bei besiformuojantys infekcijos židiniai, todėl atsiranda funkcijų pažeidimo požymių. Sunkios sepsio eigos metu nustatomas organų funkcijos sutrikimas, jų nepakankamas aprūpinimas krauju, žemas kraujospūdis. Sepsiu sergantys pacientai dažniausiai gydomi intensyvios terapijos terapijos skyriuje.

Sepsis diagnozuojamas, kuomet yra aiškiai nustatyta infekcija ir sisteminio uždegiminio atsako simptomai:

  1. Kūno temperatūra > 38,0 °C arba < 36,0 °C;
  2. Širdies susitraukimų dažnis >90 k/min;
  3. Kvėpavimo dažnis > 20 k/min;
  4. Leukocitų kiekis kraujyje daugiau nei 12 > 12 x 109/l.

Į viršų

Tyrimas

  1. Esanti diagnozuota infekcija (pvz.: pacientas serga plaučių uždegimu);
  2. Tipiški simptomai (žr. ”simptomai“);
  3. Kraujo pokyčiai (gali būti sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, mažas trombocitų kiekis kraujyje, padidėjęs arba ryškiai sumažėjęs leukocitų kiekis);
  4. Kraujo pasėlis. Paimtas kraujas yra sėjamas į specialias terpes, kuriose, jeigu kraujyje yra bakterijų, išsauga jų kolonijos ir yra nustatomas bakterijos jautrumas antibiotikams (antibiotikograma) ir pagal tai yra koreaguojamas gydymas.

Į viršų

Medicininis gydymas

Sepsis – tai sunki organizmo būklė. Dažniausiai sepsis yra gydomas intensyvios terapijos skyriuose ir gydymas yra kompleksinis. Svarbiausiai yra pašalinti infekcijos židinį, jeigu tai yra įmanoma išpjauti pūlinius, gydyti infekciją antibiotikais, priešvirusiniais, priešgrybeliniais vaistais, priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo. Gali būti taikomi kelių priešmikrobinių vaistų deriniai. Gydant sepsį yra stabilizuojamos bei palaikomos organų funkcijos, organizmo vidinės terpės pastovumas. Taip pat rūpinamasi naujų organų pažeidimų ir komplikacijų atsiradimo profilaktika.

Į viršų

Komplikacijos

Sunkus sepsis - tai patologija, kuriai būdinga organų funkcijos sutrikimas, hipotenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, jei nėra kitos žinomos hipotenzijos priežasties), dehidratacija (sąmonės sutrikimas, oligurija - mažas šlapimo kiekis, acidozė - rūgščių pusiausvyros sutrikimas). Sunkaus sepsio metu vystosi įvairių organų sistemų funkcijų sutrikimas, tuomet organizmo pastovumą galima išlaikyti tik aktyviomis gydomosiomis intervencijomis.

Septinis šokas - tai sunkus sepsis, susijęs su nuolatine hipotenzija, nepaisant medikamentinio hipotenzijos gydymo ir skysčių atstatymo.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Tam tikrais atvejais, kai dėl tam tikrų organizmo ligų ar būklių gali vystytis sepsis, imamasi specialių priemonių jam išvengti. Šios priemonės priklauso nuo konkretaus paciento sveikatos sutrikimo, būklės sunkumo.

Svarbiausia sepsio profilaktika – tai savalaikė infekcijų diagnostika ir gydymas būtent ta infekciją veikiančiais antimikrobiniais vaistais (vengti palataus veikimo spektro ir rezervinių, nes gali vystytis atsparios mikrobų formos), chirurginis infekcijos židinių (pvz.: išorinių ir vidinių pūlinių) pašalinimas, užkrėstų seniai stovinčių kateterių pašalinimas.



Į viršų

Raktiniai žodžiai

Sepsis, Infekcija, Ūmus, Viso kūno, Uždegimas, Disfunkcijos sindromas, Bakterijos, Virusas, Grybelis