Salmoneliozė


Salmoneliozė yra ūminė žarnyno infekcija, sukeliama daugelio „netifinių“ salmonelių, pasireiškianti karščiavimu, intoksikacija, gastroenteritu.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Salmoneliozę sukelia judrios Salmonella rūšies bakterijos. Gamtinis daugumos sukėlėjų rezervuaras yra žmogus ir įvairūs gyvūnai. Sukėlėju užsikrečiama per maistą, vandenį. Salmonelioze užsikrečiama valgant sirgusiųjų gyvulių skerdieną, jei jų mėsa buvo netinkamai apdorota ar laikoma (ypač vasarą), blogai kulinariškai paruošus mėsos produktus. Neretai salmoneliozės priežastimi būna užkrėsti pieno produktai, kiaušiniai. Infekcijos šaltiniu gali būti nesilaikantis higienos taisyklių salmonelių nešiotojas. Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių, kurie valgė tą patį užkrėstą produktą. Ši liga dažnesnė vasarą. Salmonelės gana atsparios, ilgai išsilaiko vandenyje, mėsoje, piene ir kituose maisto produktuose, nežūsta juos džiovinant, sūdant, rūkant. Karštyje žūsta greitai, tačiau stambius mėsos gabalus tenka virti apie 2 val. Žūdamos salmonelės išskiria endotoksiną. Endotoksinas greitai suyra aukštesnėje nei 70*C temperatūroje.

Į viršų

Ligos eiga

Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12-72 valandas. Tipiškai liga prasideda ūmiai gastroenterito reiškiniais – pykinimu, vėmimu, skausmu duobutėje, viduriavimu vandeningomis išmatomis, karščiavimu iki 38-39*C, kaulų ir raumenų skausmu, vargina šleikštulys, troškulys. Per 5-7 dienas kūno temperatūra dažniausiai tampa normali, susitvarko viduriai.

Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju, negydant, liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema. Nuo ligos sukėlėjo kiekio priklauso ir ligos eiga. Kuo didesnis kiekis sukėlėjo, tuo ligos eiga sudėtingesnė. Pagal vyraujančius simptomus yra išskiriamos įvairios ligos formos ir variantai. Priklausomai nuo intoksikacijos, simptomų išreikštumo ligos eiga gali būti nuo sunkios iki blankios, besimptomės. Atskirai išskiriamas salmonelių nešiojimas, kuriuo metu ligos požymių nebūna.

Į viršų

Tyrimas

Įtarus salmoneliozę, būtina kreiptis į gydytoją. Iš ligos istorijos, apžiūros duomenų gydytojas paneigs kitus susirgimus, taip pat ir chirurginius, galimą apsinuodijimą, alergiją maistui. Gydytojui padės informacija apie įtartiną maistą, laiką, prieš kiek jis suvartotas. Salmoneliozės patvirtinimui svarbus sukėlėjo išskyrimas iš išmatų, vėmalų, skrandžio išplovų, kraujo, šlapimo. Taip pat gali būti tiriamas maistas, jo gamybai naudoti pusfabrikačiai, nuoplovos nuo įvairių įrenginių ir daiktų, kurie įtariami kaip infekcijos perdavimo faktoriai. Salmoneliozės diagnostikai naudojamos ir serologinės reakcijos – antikūnų prieš salmoneles nustatymas kraujo serume.

Į viršų

Medicininis gydymas

Svarbu skubiai šiltu vandeniu plauti skrandį, pradėti atstatyti prarastus skysčius ir elektrolitus. Šiuo tikslu, įvertinus prarastą, prarandamą toliau vemiant bei viduriuojant skysčių kiekį ir fiziologinį skysčių poreikį, skiriami geriami ar lašinami į veną druskų tirpalai. Tuo pačiu lengvinama intoksikacija. Nesunkių atvejų metų antibakteriniai preparatai neskiriami. Pirmų metų vaikams, senyviems ligoniams, esant susilpnėjusiam imunitetui, išplitusiai infekcijai gali būti skiriama ampicilino, amoksicilino, ciprofloksacino. Ligoniui skiriama tausojanti dieta.

Į viršų

Komplikacijos

Sergant salmonelioze ligonis gali netekti daug skysčių, dėl to gali išsivystyti dehidratacija, kurios pirmieji požymiai yra sumažėjęs šlapimo kiekis, sausa burna ir liežuvis, sumažėjęs ašarų kiekis, įdubusios akys. Dehidratacija gali būti lengva (jai būdinga didėjantis troškulys, nedidelis šlapimo kiekio sumažėjimas, sausokos lūpos, tirštos seilės), vidutinio laipsnio (jai būdinga troškulys, oligurija, sausos lūpos ir gleivinės, sumažėję ašarų, sumažėjęs odos elastingumas, paodžio turgoras, apatiškumas ar sujaudinimas, pailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas) bei sunkaus laipsnio dehidratacija, kuriai būdinga tie patys požymiai kaip ir vidutinio laipsnio bei vienas ar daugiau iš šių požymių: cianozė, šaltos galūnės, dejavimas, dažnas kvėpavimas, mieguistumas, dažnas pulsas.
Salmonelėms patekus į kraują gali išsivystyti sepsis, sepsinis šokas.
Susirgusiems salmonelioze yra didesnė rizika reakcinio artrito (Reiterio sindromo) išsivystymui.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Salmoneliozės profilaktikai vakcinos nėra. Visi maisto produktai prie kurių lietėsi žalia mėsa, žali kiaušiniai gali būti užteršti salmonelėmis. Kad sumažėtų užsikrėtimo salmonelioze rizika, rekomenduojama:

  1. Gerai išvirti ar iškepti gyvūninės kilmės produktus;
  2. Maistą gaminti taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, todėl būtina plauti rankas, įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena;
  3. Žalią mėsą, daržoves ar pagamintus produktus pjaustyti ant atskirų lentelių;
  4. Stengtis, kad šaldytuve laikomi pagaminti maisto produktai nesiliestų su žaliais;
  5. Nevartoti suskilusių ar nešvarių kiaušinių;
  6. Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo;
  7. Visada nusiplauti rankas (rekomenduojama su muilu) prieš maisto gaminimą ir kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis;
  8. Saugoti maistą nuo graužikų;
  9. Negaminti maisto, jei viduriuojate;
  10. Pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), nesigydyti patiems, o kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Salmoneliozė, Infekcija, Žarnyno, Salmonėlės, Karščiavimas, Intoksikacija, Gastroenteritas

SUSIJĘ STRAIPSNIAI