Rožė

Rožę sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Tai gana atsparus išorinėje aplinkoje, jautrus dezinfekcinėms medžiagoms ir daugeliui antibiotikų mikroorganizmas. Užsikrečiama per odos žaizdas, įdrėskimus, įtrūkimus, per iššutusias ar nuplikintas vietas, sergant sloga. Sukėlėjas gali būti atnešamas į odą krauju iš atokiau esančių infekcijos židinių. Rizikos faktoriai yra bet koks uždegiminis odos procesas, lėtinės opos, sumažėjęs organizmo atsparumas. Daugiau rože sergama rudenį ir žiemą, padažnėjus sergamumui angina (pūlingu tonzilitu), skarlatina ir kitomis kvėpavimo takų ligoms. Rožė dažnesnė sergant cukriniu diabetu ir jos eiga tuomet būna sunkesnė.

Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina nuo kelių valandų iki 6 parų. Susirgimas prasideda staiga - šaltkrėčiu, silpnumu, galvos skausmu, karščiavimu iki 40ºC, vėmimu, sąnarių skausmu. Pirmą parą patinsta, parausta, pradeda niežėti, skaudėti pažeistos odos plotą. Dažniausiai rožė pažeidžia kojų, veido odą. Paraudimo ribos būna aiškios, kraštai kiek pakilę virš sveikos odos, netaisyklingos formos, panašūs į liepsnos liežuvius. Vėliau vystosi to regiono limfagyslių, limfmazgių uždegimas. Odos reiškiniai trunka apie 6 paras, uždegimo požymiai ima silpnėti, pažeista oda tamsėja, ima pleiskanoti. Vidutinio sunkumo rožei būdingas 4-5 parų karščiavimas, odoje paraudimo paviršiuje susidaro įvairaus dydžio pūslių, prisipildžiusių gelsvo ar rausvo skysčio. Sunkioms formoms priskiriami tokie rožės atvejai, kurių metų oda pradeda pūliuoti, apmiršta. Jų metu būna ryški intoksikacija, sąmonės sutrikimų. Tinkamai gydant pilnai pasveikstama. Persirgus rože, imunitetas (organizmo atsparumas kokiai nors ligai) neįgyjamas. Liga linkusi kartotis.

Rožės diagnozė nustatoma pagal klinikinius simptomus (ūmi pradžia su šaltkrėčiu, kartais vėmimas, be to, būdingas ryškių kontūrų odos paraudimas ir patinimas, jo plitimas nelygiomis linijomis).

Bakteriologiniai tyrimai rožei diagnozuoti neatliekami, nes iš pažeisto vietos išskirti streptokokai neįrodo jų etiologinio vaidmens, jie gali būti normali odos flora.

Liga gydoma antibiotikais (penicilinu, eritromicinu, cefalosporinais). Taip pat skiriama nuskausminančių, karščiavimą mažinančių, priešalerginių preparatų. Svarbi yra pažeistos odos higiena (pūslėms pratrūkus skiriama aerozolių nudegimams gydyti arba dedami kompresai su chlorheksidino tirpalu). Jeigu rožė yra apatinėse galūnėse, rekomenduojama kuo daugiau gulėti pakėlus koją ir nuolat judinti pėdą, įtempti ir atpalaiduoti blauzdos raumenis.