Rotavirusinė infekcija (roto virusas)


Rotavirusinė infekcija (roto virusas, rota virusas) – tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys


Rotavirusinė infekcija (RVI) paplitusi visame pasaulyje. Didesnis sergamumas ir mirštamumas registruojamas besivystančiose šalyse. Dažniausiai rotavirusų sukelta infekcija serga jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Nors rečiau, tačiau gali sirgti ir senyvo amžiaus žmonės, suaugę asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėnesių amžiaus kūdikiai ir vaikai. Vyresni vaikai ir suaugę asmenys gali sirgti ir pakartotinai, tačiau lengvesnėmis formomis arba be klinikinių ligos požymių.
Lietuvoje didžiausi sergamumo RVI rodikliai yra iki 2 metų amžiaus vaikų grupėje, vyresni vaikai ir suaugusieji asmenys serga žymiai rečiau.

Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet stebimas gruodžio – balandžio mėnesiais. Tačiau susirgimai rotavirusine infekcija registruojami ištisus metus. Dažniausiai registruojami pavieniai infekcijų atvejai, nors sezoninio infekcijos plitimo metu registruojami protrūkiai šeimose bei vaikų kolektyvuose.

Ligos sukėlėjas

Infekciją sukelia rato formos virusai – rotavirusai. Jie santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4 – 20 laipsnių temperatūrai, jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis medžiagomis, virinant.
Rotavirusai labai dideliais kiekiais išskiriami su sergančiojo išmatomis, o tam, kad užsikrėstume, pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Kaip užsikrečiama?  

Rotavirusinės infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Nuo gyvūnų RVI neužsikrečiama, nes tarp jų cirkuliuojančių virusų padermės žmogui nepavojingos.
Rotavirusais užsikrečiama per burną. Pagrindinis RVI rizikos veiksnys – užterštos rankos. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną.
Rotavirusine infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas nešvariomis rankomis. Tačiau tai dažniausiai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės.
Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų. Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena.

Į viršų

Ligos eiga

Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24 – 72 valandų po užsikrėtimo. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo formos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3 – 4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei vėmimas. Ligos pradžioje skauda pilvą. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 procentai ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, t.y. sutrinka elektrolitų balansas. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus kliniškai pasireiškiantys susirgimai reti, nes jie gauna motinos antikūnus kartu su motinos pienu. Todėl būdingi simptomai gali nepasireikšti, tačiau jie su išmatomis į aplinką išskiria didelius viruso kiekius.

Į viršų

Tyrimas

Virusinė viduriavimo kilmė įtariama pagal klinikinius požymius, epidemiologinius duomenis. Atlikus bendrą kraujo tyrimą stebima normalus ar nedaug padidėjęs leukocitų kiekis. Uždegiminiai kraujo rodikliai dažniausiai būna nepadidėję. Ligos diagnozei patvirtinti atliekami šie laboratoriniai tyrimai: virusų antigeno nustatymas ligonio išmatose, virusų nukleino rūgšties nustatymas tiriamojoje medžiagoje PGR metodu, specifinių virusų antikūnų IgM nustatymas ligonio kraujo serume.

Į viršų

Medicininis gydymas

Svarbiausias virusinių diarėjų gydymas yra greitas netektų skysčių ir elektrolitų papildymas (rehidracija) ir apsaugojimas nuodehidratacijos pasikartojimo (hidracija).

Lengvo ir vidutinio laipsnio dehidratacija gydoma specialiais geriamaisias rehidracijos tirpalais. Išnykus dehidratacijos požymiams ir simptomams, pereinama prie antrosios gydymo fazės – hidracijos. Ligonis turi gauti fiziologinę skysčių normą, atitinkančią jo amžių ir papildomų skysčių, patologiniams jų nuostoliams kompensuoti. Sunki dehidratacija, hipovoleminis šokas gydomi intravenine rehidracija.

Virusinių diarėjų metu svarbi tinkama mityba. Žindomam kūdikiui netaikoma jokių maitinimo apribojimų. Dirbtinai maitinamas kūdikis rehidracijos metu nemaitinimas, o po jos tuoj pat pradedamas maitinti įprastu pagal amžių maistu. Tinka adaptuoti pieno mišiniai, košės (ryžių, kviečių), liesa mėsa, jogurtas, bananai. Reikia vengti riebaus maisto, saldžios arbatos, limonado. Teigiamos naudos gali duoti probiotikų vartojimas.

Svarbu paminėti, kad virusinėms diarėjoms gydyti niekuomet nevartojami antibiotikai. Taip pat atminkite neduoti viduriavimą stabdančių vaistų mažam vaikui (loperamide). Patariama vartoti sorbentus.

Į viršų

Komplikacijos

Rotavirusinės infekcijos metu vaikas gali netekti daug skyčių ir elektrolitų, dėl to gali išsivystyti ir gyvybei grėsmingos būklės – dehidratacija ir hipovoleminis šokas, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, encefalopatija, traukuliai, hipoglikemija.

Dehidratacija gali būti lengva (jai būdinga didėjantis troškulys, nedidelis šlapimo kiekio sumažėjimas, sausokos lūpos, tirštos seilės), vidutinio laipsnio (jai būdinga troškulys, oligurija, sausos lūpos ir gleivinės, sumažėję ašarų, sumažėjęs odos elastingumas, paodžio turgoras, apatiškumas ar sujaudinimas, pailgėjęs kapiliarų prisipildymo laikas) bei sunkaus laipsnio dehidratacija, kuriai būdinga tie patys požymiai kaip ir vidutinio laipsnio bei vienas ar daugiau iš šių požymių: cianozė, šaltos galūnės, dejavimas, dažnas kvėpavimas, mieguistumas, dažnas pulsas.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Patikimiausia specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika – skiepijimai rotavirusine vakcina.
Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą vaikų kolektyvuose ir šeimose:
  • Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų, tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai.
  • Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas.
  • Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau vienkartinių slaugos priemonių.
  • Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
  • Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius, baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.   Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.
  • Maitinimas krūtimi yra patikima profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Rota virusas, Roto virusas, Rotovirusinė infekcija, Rotavirusinė infekcija, Rotas, Pykina, Pykinimas, Silpnumas, Viduriavimas, Vėmimas, Karščiavimas, Skystos išmatos, Skauda pilvą, Pilvo skausmas, Raižo pilvą, Pilvo raižymas, Rota viruso simptomai

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kad viduriavimas netrukdytų mėgautis vasara
Kad viduriavimas netrukdytų mėgautis vasara

Viduriavimas – pasituštinimas skystomis ar vandeningomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. Dažniausia priežastis – virškinamojo trakto infekcija, plintanti per užterštą maistą, vandenį ar kontaktiniu būdu. Sunkus viduriavimas pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems imunodeficitą Daugiau...