Raupsai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Raupsai (lot. lepra) – lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas. Liga labiausiai paplitusi Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis pasaulyje raupsais serga apie 213 tūkst. žmonių.

Ligos eiga

Mycobacterium leprae dauginasi itin lėtai. Inkubacinis ligos periodas yra apie 5 metai. Simptomai pasireikšti gali net po 20 metų nuo užsikrėtimo. Pagal klinikinius požymius skiriama 3 raupsų tipai – lepromatozinis, tuberkulioidinis, nervinis. Lepromatoziniai raupsų formai būdinga veido ir galūnių odoje susidarantys riešutų dydžio infiltratai, burnos ir nosies gleivinėje susidarančios opos, antakių ir blakstienų iškritimas, nosies deformacija, balso dingimas. Tuberkuliodinei raupsų formai būdinga kelių, klubų ir veido odoje susidarantys nejautrūs temperatūrai ir skausmui židiniai, plaukų slinkimas. Nervinei raupsų formai būdinga nervų kamienų pažeidimas, prie jų susidaro nejautrių temperatūrai ir skausmui židinių, atsiranda kontraktūrų (ribotas sąnarių judrumas), trofinių opų.

Liga lėtinė, todėl tęsiasi ilgus metus, kartais paūmėja. Ankstyvas ir nuolatinis gydymas palengvina ligos eigą, retina paūmėjimus, mažina komplikacijų išsivystymo tikimybę.

Į viršų