Meningokokinė infekcija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Meningokokinė infekcija – tai ūmus infekcinis susirgimas, kuris kliniškai gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo lengvo rinofaringito (slogos) iki sunkiausio meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio.

Tyrimas

  1. Pastebėti, ar ligos pradžia yra ūmi
  2. Įvertinamas bėrimas, jo tipas, plitimas, lokalizacija
  3. Bendras kraujo tyrimas: leukocitų sumažėjimas ar padidėjimas
  4. Meninginiai simptomai: teigiami ar neigiami
  5. Daromi smegenų likvoro, kraujo mikroskopinis tyrimas ieškant ligos sukėlėjų
  6. Daromas likvoro, kraujo ar nosiaryklės gleivių pasėlis patvirtinant ligos diagnozę
  7. Žaibinės meningokokemijos atvejais optimalus diagnozės nustatymas negali būti vėlesnis kaip 12 val.

Meningokokinių infekcijų atvejais yra svarbus klinikinių požymių ir simptomų įvertinimas. Kiekviena ligos forma (sunki ar lengva) turi specifinę simptomatiką. Ypač svarbu atskirti meningitą nuo meningokokcemijos. Esant žaibinei ligos formai simptomai atsiranda labai greitai, kartais juos sunku pastebėti. Meningokokcemijos komplikacijos gali būti antrinis kitų organų pažeidimas, plaučių uždegimas, ūmus inkstų nepakankamumas ir kiti – tai dažnai būna mirties priežastimi. Mirtingumas siekia nuo 6 iki 12 %. Sėkmingai išgydžius meningokokcemiją dėl smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo dažnai atsiranda dideli odos nekrozės plotai, todėl kartais daromos odos persodinimo operacijos.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų