Meningokokinė infekcija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Meningokokinė infekcija – tai ūmus infekcinis susirgimas, kuris kliniškai gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo lengvo rinofaringito (slogos) iki sunkiausio meningoencefalito arba žaibinio meningokokinio sepsio.

Patarimai ir profilaktika

Apsisaugojimui nuo meningokokinės infekcijos svarbi nespecifinė profilaktika: dažnas ir reguliarus rankų plovimas, ypač po kontakto su sergančiais asmenimis, taip pat higienos reikalavimų laikymasis. Svarbu tinkamai išgydyti kitas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: esant plaučių uždegimui, gripui ar kt. kreiptis į gydytoją, tinkamai vartoti paskirtus vaistus, vengti masinio susibūrimo vietų, taip pat nekontaktuoti su sveikais asmenimis, reguliariai vėdinti patalpas. Esant silpnam imunitetui, jeigu yra dažnos infekcijos, ar vartojant imunosupresinius vaistus būtinas imuniteto stiprinimas: įvairių grupių maisto medžiagų, tai yra, baltymų, angliavandenių, riebalų vartojimas, reguliari mankšta, streso vengimas. Specifinė profilaktika: yra sukurtos vakcinos prieš A, C ir kitas meningokoko serologines grupes. Atsirado ir vakcina prieš B serotipą. Skiepyti rekomenduojama kūdikystėje, nes rizika susirgti meningokokine infekcija kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra didžiausia. Turėjus artimą kontaktą su sergančiuoju meningokokine infekcija asmeniu rekomenduojama profilaktinė antibiotikų dozė, dažniausiai skiriamas Retarpenas arba kitas antibiotikas.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų

loading...