Leptospirozė. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Leptospirozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia mikroorganizmai, vadinami leptospiromis. Ja serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.).

Ligos sukėlėjas – judrios Leptospira interrogans bakterijos (leptospiros) panašios į ploną spiralę užlenktais galais. Bakterijų ilgis - 6-12 µ, skersmuo - 0,15-0,2 µ, vingių skaičius - įvairus. Šios bakterijos yra patogeninės ir žmonėms, ir gyvūnams; priklauso Leptospiraceae šeimos Leptospira genčiai, kurioje yra 25 serogrupės ir 200 skirtingų serologinių variantų. Patogeninės leptospiros atvirų vandens telkinių vandenyje išsilaiko iki 30 dienų ir ilgiau, drėgnoje dirvoje – 280 dienų, maisto produktuose – 2 dienas, atsparios šalčiui. Patogeninės leptospiros jautrios tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai (esant 45ºC žūsta per 45 min., 70 ºC – per 10 s), dezinfekcinėms medžiagoms, rūgščiai terpei.

Ligos eiga

Leptospirozės inkubacinio periodo trukmė 7 - 9 dienos, bet gali būti ir 4 - 19 dienų, rečiau – 30 dienų.Didžiajai daliai susirgusiųjų asmenų nustatoma lengva ligos forma, kuriai būdingas karščiavimas. Leptospirozė prasideda staiga: iki 39 - 40 ºC pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais prasideda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos požymių, inkstų pažeidimo bei meningito reiškinių, gali išberti. 5 - 10 proc. susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma, kurios metu pasireiškia viena iš šių klinikinių kombinacijų: inkstų nepakankamumas, kepenų nepakankamumas ar pneumonitas ir hemoraginė diatezė.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Vilnius

Į viršų