Kaspinuočiai. Simptomai, priežastys ir eiga

Teksto dydis:


Kaspinuočiai yra plokščiosios kirmėlės. Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas), mažasis. Paprastai kaspinuočiai per savo gyvenimo ciklą – nuo kiaušinio iki kirmino – pakeičia net kelis tarpinius šeimininkus, kol pasiekia galutinį. Žmogus atskirų kaspinuočių gyvenimo cikluose gali būti tarpinis (šuniniam kaspinuočiui), galutinis (žuviniam, jautiniam, mažajam kaspinuočiams) arba ir galutinis, ir tarpinis (kiauliniam kaspinuočiui) šeimininkas.

Kaspinuočių SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum), sukeliantis difilobotriozę, yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Jo ilgis siekia iki 1-12 metrų. Parazituoja žmogaus, šuns, katės žarnyne. Žmogaus organizme jis gali išgyventi iki 30 metų. Užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai keptos žuvies, kurioje buvo parazito lervų. Sergantis žmogus aplinkinių neužkrečia. Jautinis kaspinuotis (Taeniarchynchus saginatus), sukeliantis teniarinchozę, parazituojantis žmogaus plonojoje žarnoje, siekia iki 5-10 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios ar blogai paruoštos jautienos, kurioje buvo parazito lervų. Mažasis kaspinuotis (Hymenolepis nana), sukeliantis himenolepidozę, būna 1-3 metro ilgio. Jis formuojasi be tarpinių šeimininkų. Užsikrečiama nuo užsikrėtusio žmogaus, kuris su išmatomis išskiria parazito kiaušinių. Dažniau užsikrečia vaikai. Kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium), sukeliantis teniozę, būna 3-10 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia kaspinuočio lervomis valgydamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, kurioje yra parazito lervų. Jei žmogus užsikrečia kiaulinio kaspinuočio kiaušiniais (pvz., iš aplinkos arba kai žarnyne yra kaspinuotis ir vemiant jo kiaušinių patenka į skrandį), jis kaspinuočiui tampa tarpiniu šeimininku. Šiuo atveju su kraujo tėkme kirmino užuomazgų patenka į įvairius organizmo audinius. Žmogaus raumenyse, odoje, smegenyse išauga kaspinuočio lervų – cisticerkų ir tada jis suserga pavojinga liga – cisticerkoze. Šuninio kaspinuočio (Echinococcus granulosus) galutinis šeimininkas yra šuo, o žmogaus organizme jis bręsta tik iki lervos stadijos. Užsikrečiama nuo sergančio gyvūno. Parazito kiaušiniai ypatingame apvalkale (vadinami onkosferomis) per žarnyno sienelę patenka į kraujo tėkmę ir nunešami dažniausiai į kepenis, rečiau į plaučius ar kitus organus. Pradeda augti gyvybinga lerva, kuri formuoja didelio diametro pūsles.

Į viršų

Ligos eiga

Žmonės, kurių žarnyne parazituoja kaspinuočiai, skundžiasi pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, su išmatomis išeinančiomis kirmino dalimis (nareliais), alkio jausmu, mažėjančia kūno mase, nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, sumažėjusiu darbingumu, kartais traukuliais. Poodžio cisticerkozei būdingi minkšti mazgai po oda, kurie žuvus lervai kalkėja, tampa kieti ir skausmingi. Smegenų cisticerkozei būdingi galvos skausmai, vėmimas, kartais traukuliai, paralyžiai. Echinokokozės eiga dažnai besimptomė. Iki pirmųjų požymių atsiradimo gali praeiti iki 20 metų. Echinokoko pūslių dažniausiai randama kepenyse, plaučiuose, rečiau – galvos smegenyse, kauluose. Kepenų echinokokozei būdingas sunkumo jausmas, skausmas po dešiniuoju šonkauliu. Echinokoko pūslei supūliavus, pasireiškia kepenų pūliniui, latakų uždegimui būdingų požymių. Pūslei plyšus, išsivysto alerginė reakcija ar net anafilaksinis šokas. Plaučių echinokokozei būdingas krūtinės skausmas, kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju.

Į viršų

Gydytojai

Infektologas

Reitingas

Vilnius

Infektologas

Vilnius

Į viršų