Juosiančioji pūslelinė yra virusinė liga, kurią sukelia vėjaraupių virusas. Šia liga serga žmonės kažkada anksčiau sorgę vėjaraupiais. Tuo metu patekęs į organizmą virusas lieka „tūnoti“ nervuose ir nusilpus imuninei sistemai jis vėl aktyvuojasi ir sukelia dažniausiai vienpusius skausmingus bėrimus to nervo inervuojamuose plotuose.
Priežastys
Ligos eiga
Tyrimas
Liga paprastai diagnozuojama pagal jos pasireiškimo požymius: būdingą bėrimą, jį lydinčius simptomus. Diagnozę gali patvirtinti buvęs kontaktas su ligoniais, sergančiais vėjaraupiais.
Medicininis gydymas
Kreipkitės į gydytoją tik pasirodžius pirmiesiems juosiančiosios pūslelinės požymiams. Bėrimo vietoje rekomenduojama sausa šiluma. Taip pat tinka gydymas acikloviru; taip pat vietiškai tepami acikloviro tepalai. Jei ligai būdingi stiprūs skausmai, gydytojas gali skirti vaistų nuo skausmo. Kai ligos eiga sunki, skiriama antivirusinių vaistų. Prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, gydytojas gali skirti antibakterinių vaistų.
Komplikacijos
Pavojingiausia yra akių ligos forma, kai pūslyčių atsiranda ant vokų, nosies, skruostų, dažnai pažeidžiama ragena ir kitos akies struktūros. Tuomet būtina okulisto konsultacija. Kartais gali atsirasti veido raumenų parezė, prasidėti smegenų dangalų ar smegenų uždegimas.
Dažnai išnykus bėrimui, lieka tos vietos skausmingumas, jautrumas.
Patarimai ir profilaktika
Sergantieji vėjaraupiais turi būti izoliuojami. Kontaktavę su sergančiaisiais vėjaraupiais vaikai turi būti izoliuojami nuo 11 iki 21 paros po kontakto.
Raktiniai žodžiai
Juosiančioji pūslelinė, Pūslelinė, Virusa, Herpes, Bėrimas, Spuogas
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2011.07.05
Taigi pajutote skausmą kairėje krūtinės ląstos pusėje, ten, kur širdis. Ką tai reiškia? Daugiau...
