Juodligė – pavojinga infekcinė liga, kurią sukelia sporas formuojančios bakterijos Bacillus anthracis. Juodligė viena iš infekcinių ligų, kuri gali būti naudojama kaip bakteriologinis ginklas.
Priežastys
Juodligės sukėlėjas – sporas formuojanti bakterija – Bacillus anthracis. Juodligės sporos aptinkamos dirvožemyje, o patekusios į žoliaėdžio gyvūno organizmą dauginasi ir su gyvulio išmatomis vėl patenka į dirvožemį, kuriame formuoja sporas. Žmogus juodlige dažniausiai užsikrečiai jos sukėlėjui patekus per odos sužalojimus. Juodlige taip pat galima užsikrėsti įkvėpus ligos sukėlėjo ar suvalgius užkrėsto maisto. Nuo užsikrėtimo būdo priklauso ir ligos simptomai. Antibiotikais sėkmingai gydoma žaizdų ir žarnyno juodligė, tuo tarpu plaučių juodligė sunkiai gydoma, bei gali baigtis mirtimi.
Ligos eiga
Ligos simptomai atsiranda po 1-7 dienų nuo užsikrėtimo. Skiriama 3 klinikinės ligos formos – odos, plaučių ir žarnų. Odos juodligė sudaro 95 procentus ligos atvejų. Plaučių formos atveju simptomai gali atsirasti net po 42 dienų nuo užsikrėtimo.
Odos juodligei būdingi simptomai: ant rankų, kaklo ar veido susiformuoja maža, neskausminga, bet niežtinti papulė, primenanti vabzdžių įgėlimą. Papulė vėliau virsta pūslele, pripildyta skysčio. Pūslelei sprogus po 2-6 dienų susidariusią opą padengia juodas šašas, kuris nukrinta per 2-3 savaites. Oda aplink patinsta, bet niekuomet neparausta, nepūliuoja, neskausminga. Visuomet pakyla kūno temperatūra, atsiranda silpnumas, limfmazgių padidėjimas.
Juodligės plaučių uždegimas būna sunkus: pasireiškia aukšta temperatūra, silpnumu, sąmonės pritemimu. Ligonis dūsta, atkosti daug kraujingų skreplių ir dažniausiai 2-3 parą miršta.
Žarnų formai būdinga aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas kraujingomis išmatomis. Mirštama 2-3 parą.
Tyrimas
Odos forma dažniausiai nustatoma įvertinus klinikinius požymius, profesiją. Svarbu atskirti juodligę nuo kitos kilmės susirgimų. Juodligės diagnozę galutinai patvirtina sukėlėjo išskyrimas ir identifikavimas iš opos, skreplių, išmatų, kraujo.
Medicininis gydymas
Gydymą pradėti būtina kuo ankščiau, tik įtarus juodligę. Ligonis privalomai hospitalizuojamas. Suaugusiųjų juodligė pradedama gydyti ciprofloksacinu. Penicilinas ir doksiciklinas vartotini tik nustačius sukėlėjo jautrumą šiems antibiotikams. Nėščioms ir vaikams gali būti skiriama amoksicilino. Rekomenduojami ir kelių antibiotikų deriniai. Vaisto vartojimo formą, kaip ir gydymą, priklausomai nuo ligos formos, eigos, epidemiologinės situacijos parenka ir skiria gydytojas. Gydymas trunka ne mažiau kaip 60 dienų. Tam, kad infekcija neplistų, pažeista galūnė imobilizuojama, vengiama chirurginių procedūrų. Organizmo apnuodijimui mažinti ir organizmo vidinių terpių pastovumui (homeostazei) palaikyti lašinami tirpalai į veną.
Komplikacijos
Patarimai ir profilaktika
Juodligės profilaktikai po kontakto su sukėlėju yra rekomenduojama antibiotikų terapija. JAV FDA patvirtino ciprofloksaciną, doksicikliną ir levofloksaciną poekspozininei juodligės profilaktikai.
Yra sukurta juodligės vakcina, tačiau jos efektyvumas nėra šimtaprocentis. Be to, vakcina yra skirta kariuomenei, mokslininkams dirbantiems su juodligės sukėlėju ir kitiems profesinę riziką turintiems žmonėms. Visuomenėje ši vakcina retai kada vartojama.
Jei keliaujate į šalis, kuriose yra paplitusi juodligė ir naminiai gyvuliai nėra vakcinuojami nuo juodligės, patartina vengti kontakto su gyvuliais, jų odomis, mėsa, vengti valgyti termiškai neapdorotą maistą. Net ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse yra rekomenduojama atsargiai elgtis su kritusiais gyvuliais, imtis apsaugos priemonių.