Hepatitas B. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Hepatitas B – tai  liga, pasireiškianti infekciniu kepenų pažeidimu. Ji yra dviejų formų: ūminė ir lėtinė. Sergant hepatitu B (HB), kepenų ląstelėse dauginasi virusas, kuris sukelia žmogaus imuninės sistemos suaktyvėjimą, kuri, siekdama apsiginti nuo infekcijos, pati pradeda pulti kepenų ląsteles. Dėl šio proceso vystymosi atsiranda organo uždegimas. Taigi, šiuo atveju ligą sukeliantis virusas pakenkia kepenis netiesiogiai.

Patarimai ir profilaktika

Hepatito B profilaktiką sudaro: universali vakcinacija, rizikos grupių vakcinacija, HBV infekcijos rizikos mažinimas gydymo įstaigose ir visuomenės mokymas. Viena savrbiausių bendrosios profilaktikos priemonių yra rizikos grupių mokymas, kadangi daugelis HBV nešiotojų nežino, kad gali užkrėsti.

Kita profilaktikos dalis apima bendras barjerines priemones, kurios neleidžia užkratui patekti į organizmą (pirštinės, akiniai, kaukė, chalatas) ir priemones, kurios apsaugo nuo susižeidimo adatomis ir kitais aštriais medicinos instrumentais. Taip pat svarbu tinkamas medicininių ir kitų, turinčių kontaktą su krauju, įrankių sterilizavimas. Kadangi infekcija plinta ir lytiniu keliu, svarbu nepamiršti lytinių santykių su nepastoviu, menkai pažįstamu partneriu metu naudoti barjerines apsisaugojimo priemones (prezervatyvus).

Vakcinacija yra pagrindinė HBV infekcijos kontrolės priemonė. Lietuvoje vaikų planinė imunizacija pradėta nuo 1998 m. Pagal dabartinį Lietuvos skiepų kalendorių vakcinacija atliekama tik gimus naujagimiui, vėliau po 1 mėn. ir po 6 mėn. Suaugusiems ar paaugliams, kurie nebuvo paskiepyti pagal skiepų kalendorių, viena iš dažniausiai taikomų vakcinacijos schemų yra: suleidžiama pirma dozė, antra dozė po mėnesio, trečia dozė po 6 mėnesių nuo pirmosios dozės suleidimo. Vakcinacija sukelia ilgai trunkantį imunitetą (5-15 metų). Rekomenduotina skiepyti ir kitoms rizikos grupėms priklausančius asmenis: asmenis, turinčius profesinių kontaktų su krauju ar kitais kūno skysčiais, ligonius, sergančius hemofilija ir kitus, gydomus kraujo preparatais, asmenis, kontaktuojančius šeimose su HBV nešiotojais ir jų lytinius partnerius, asmenis, intraveniškai vartojančius narkotikus, homoseksualios orientacijos vyrus, heteroseksualius vyrus ir moteris, turinčius daug lytinių partnerių bei sirgusius lytinėmis ligomis.

Į viršų