Hepatitas B. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Hepatitas B – tai  liga, pasireiškianti infekciniu kepenų pažeidimu. Ji yra dviejų formų: ūminė ir lėtinė. Sergant hepatitu B (HB), kepenų ląstelėse dauginasi virusas, kuris sukelia žmogaus imuninės sistemos suaktyvėjimą, kuri, siekdama apsiginti nuo infekcijos, pati pradeda pulti kepenų ląsteles. Dėl šio proceso vystymosi atsiranda organo uždegimas. Taigi, šiuo atveju ligą sukeliantis virusas pakenkia kepenis netiesiogiai.

Komplikacijos

Viena pagrindinių negydyto hepatito B komplikacijų yra dėl lėtinio hepatito išsisvysčiusi kepenų cirozė. Jos metu būna labai stipriai sutrikusi detoksikacinė kepenų funkcija, dėl to sutrinka kenksmingų medžiagų pašalinimas iš organizmo. Tai lemia centrinės nervų sistemos pažeidimą – sąmonės sutrikimus ar net komos išsivystymą. Taip pat padidėja kraujospūdis kepenų kraujagyslėse (portinė hipertenzija) ir ilgainiui pradeda kauptis skystis pilvo ertmėje (ascitas), pažeidžiamos stemplės kraujagyslės (labai išsipučia, susidaro kraujagysliniai mazgai) ir bet kada gali pradėti iš jų stipriai kraujuoti. Pažeidžiami inkstai, blužnis, vystosi mažakraujysė, blogėja krešėjimo sistemos veikla, dėl to dar sunkiau stabdyti stiprius kraujavimus.

Kita ne mažiau svarbi komplikacija yra Hepatito B viruso onkogeninis poveikis kepenims. Sergant šia liga, padidėja tikimybė, kad išsivystys kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma). Ši liga neturi jokių specifinių simptomų, tik bendruosius (silpnumas, skausmas pilvo plote, apetito stoka, svorio mažėjimas), todėl neretai būna diagnozuojama vėlyvose stadijose. Geriausiai kepenų vėžį patvirtina specialaus baltymo – alfa-fetoproteino koncentracijos kraujyje nustatymas ir vizualiniai tyrimai, tokie kaip echoskopija ir kompiuterinė tomografija.

Į viršų