Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas.
Priežastys
Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Net nežymiai pakitusi viruso struktūra gali būti gripo epidemijos priežastimi. Gripas greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių, tačiau virusai neišnyksta ir tarpepideminiu laikotarpiu. Jie užkrečia nesirgusius, ypač imlius vaikus. Paprastai vaikų sergamumas gripu kiek atsilieka nuo suaugusiųjų epidemijos piko. Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai labai pakinta viruso struktūra, padaugėja imlių žmonių.
Ligos eiga
Inkubacinis laikotarpis trunka 2-5 dienas. Liga prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. Aukšta 39-40ºC temperatūra laikosi 3-4 dienas. „Laužo visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo 3-4 dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Kai karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, greičiausiai tai reiškia, kad gripas komplikavosi antrine bakterine infekcija. Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų. Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, patenka į kraują, sukelia organizmą intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos, pvz., suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas, todėl greitai prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijas. Ligos komplikacijų gali atsirasti jos eigos metu ir vėliau. Visos ligos suaktyvėjimą rodančios būklės, prasidedančios vėliau kaip 7 dieną nuo gripo pradžios, vertinamos kaip kitos kilmės prisidėję infekciniai susirgimai, reikalaujantys atskiro gydymo. Nekomplikuotais atvejais visiškai pasveikstama. Nuo komplikuoto gripo galima mirti. Gripo epidemijos sunkumą apibūdina mirštamumas ne tik nuo jo, bet ir nuo kitų lėtinių ligų, kurias jis komplikuoja.
Tyrimas
Dažniausiai gripas diagnozuojamas remiantis būdinga ligos eiga, kontaktu su sergančiuoju, klinikiniais požymiais. Yra laboratorinių diagnostinių metodų, nustatančių gripo virusą ir antikūnus prieš jį. Kraujo tyrime nustatoma, kad yra sumažėjęs leukocitų skaičius ir santykinai padaugėję limfocitų, monocitų.
Gripo medicininis gydymas
Dauguma ligonių gydomi namie. Ligoninėje gydomi sunkiai sergantys ir tie, kuriems gripas komplikuojasi. Pirmąsias 48 valandas nuo susirgimo pradžios prieš A gripo virusą efektyvūs amantadinas ir remantadinas, prieš A ir B gripo virusus – zanamiviras. Jie sutrumpina karščiavimo periodą, sušvelnina ligos pasireiškimą. Didesnis kaip 38,5ºC karščiavimas mažinamas paracetamoliu, aspirinu. Aspirino negalima vartoti vaikams iki 16 metų. Į nosį lašinama kraujagysles sutraukiančių vaistų, mažinančių gleivinės paburkimą ir palengvinančių kvėpavimą per nosį. Skiriama vitamino C, antihistamininių vaistų. Yra sudėtinių geriamų preparatų, į kurių sudėtį įeina vaistai nuo skausmo, karščiavimą mažinantys, nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai, vitaminas C. Intoksikacijos mažinimui rekomenduojama gausiai gerti skysčių. Atskirai gydomos komplikacijos.
Gripo natūralus gydymas
Nosies gleivinės uždegimui:
1 valgomąjį šaukštą ramunėlių žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30 min. pritraukti, perkoškite. Esant reikalui perplaukite nosies šnerves arba sudrėkintą tamponą įsikiškite į nosį.
Peršalimo ligoms:
Šermukšnių vaisiai 45,0 g
Liepų žiedai 30,0 g
Aviečių lapai 25,0 g
1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.
Liepų žiedai 50,0 g
Aviečių uogos 50,0 g
Ši arbata paskatins prakaitavimą. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite 10 min. vandens vonelėje, palikite 40–45 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.
Dar vienas prakaitavimą skatinantis receptas:
Paprastųjų raudonėlių žolė 30,0 g
Ankstyvųjų šalpusnių lapai 40,0 g
Aviečių uogos 30,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, perkoškite ir gerkite po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.
Gerklų uždegimui:
Ramunėlių žiedai 30,0 g
Šalavijų lapai 20,0 g
Pipirmėčių lapai 20,0 g
Ajerų šaknys 30,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30 min. pritraukti, perkoškite ir skalaukite burną ir gerklę keletą kartų per dieną.
Šalpusnių lapai 35,0 g
Piliarožių žiedai 35,0 g
Ajerų šaknys 30,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.
Kosuliui:
Šalpusnių lapai 40,0 g
Plačialapių gysločių lapai 30,0 g
Saldymedžio šaknys 30,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Sausam kosuliui nuslopinti:
Didžiažiedžių tūbių žiedai 30,0 g
Čiobrelių žolė 40,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30–40 min. pritraukti, perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Daugelis žino, kad peršalus verta pakvėpuoti virtų bulvių su lupenomis garais. Pabandykite ir tokį receptą: išvirtas bulves sutrinkite, įmaišykite naminio sviesto, įlašinkite kelis lašus jodo. Šiltą bulvių kompresą palaikykite ant krūtinės, kol atvės.
Nuo slogos: šaldytuve bent kelias valandas palaikytą alavijo lapą sutrinkite, išspauskite sultis ir lašinkite į nosį. Tiks ir šaltalankių aliejus (po 1 lašą 2–3 kartus per dieną).
Peršalę, susirgę viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gerkite putinų uogų sultis ar jų nuovirą su liepų medumi.
Erškėtrožių vaisių užpilas su liepų medumi gerina darbingumą, stiprina organizmo imuninę sistemą, mažina peršalimo galimybes.
Peršalus, karščiuojant, sergant angina, ateroskleroze, tinka aviečių bei gervuogių sultys. Gerkite po stiklinę 1–2 kartus per dieną prieš valgį.
Nuo prasidedančio gerklės skausmo: vandeniu skiesta degtine įtrinkite kaklą ir apvyniokite šaliku. Tinka ir pakaitintos valgomosios druskos kompresai.
Natūraliomis citrinų sultimis ginkitės nuo gerklės skausmų, anginos.
Peršalus, kosint tinka gerti ir morkų sultis su pušų medumi įvairiais kiekiais.
Peršalę, užlimę gerkite natūralų pieną, kuriame virė česnakai. Be to, galite išgerti vyšnių bei juodųjų serbentų sulčių su medumi.
Gerklės skausmą numalšinsite paprastųjų kiaulpienių šaknų nuoviru (1:20). Stiklinėje nuoviro ištirpinkite šaukštelį medaus ir dar įpilkite valgomąjį šaukštą obuolių acto. Gautu mišiniu dažnai skalaukite gerklę.
Kosuliui, užkimimui gydyti gerkite pasaldintas kopūstų sultis po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.
Vieno česnako skilteles nuvalykite, susmulkinkite ir sumaišykite su šviesiu liepų medumi. Palaikius 5–6 dienas tamsoje vartokite po arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną persišaldžius ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".
Komplikacijos
Dažniausia komplikacija yra virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių (ančių), vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir neinfekcinių ligų suaktyvėjimas, paūmėjimas. Rečiau vystosi širdies raumens, smegenų, nervų uždegimas.
Patarimai ir profilaktika
Gripo profilaktikai prieš kiekvieną sezoną (rudenį) naudojamos vakcinos. Pasaulinė sveikatos organizacija, atsižvelgdama į labiausiai paplitusias gripo viruso padermes, vakcinų sudėtį kasmet koreguoja. Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kuriems yra padidėjusi rizika susirgti, susirgus išsivystyti sunkiai ligos formai, ar kuriems liga gali lengviau komplikuotis: sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukralige, lėtinėmis inkstų ligomis, asmenims, kuriems yra imunodeficitinės būklės, sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojams. Per epidemiją gydytojai, slaugytojai, bendraujantys su sergančiaisiais turi dėvėti kaukes, dengiančias burną, nosį ir apsaugančias nuo viruso įkvėpimo. Rekomenduojama vengti žmonių susibūrimo vietų. Patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojamos, nosinės, baltiniai – virinami.
Raktiniai žodžiai
Gripas, Peršalimas, Temperatūra, Skausmas, Karščiavimas, Sausas kosulys, Gerklės, Galvos, Raumenų, Nuovargis, Silpnumas
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2011.12.21
Vieni žmonės per žiemos šventes iš užanties traukia dovanas, kiti – vienkartines nosinaites. Sveikas.lt aiškinasi, kaip išvengti antrojo varianto, nes, turbūt pritarsite, sloga ir naujametinė suknelė/kostiumas – ne pats geriausias derinys. Daugiau...
2011.12.02
Nesant specialios vakcinos, žmonės gali imtis tam tikrų asmeninių priemonių pavojui užsikrėsti gripo virusu sumažinti. Daugiau...
2011.10.06
Mokslininkų komanda, vadovaujama Nebraskos medicinos centro pulmonologijos skyriaus specialisto Stefano Renardo (ang. Stephen Rennard), patvirtino, kad vištienos sultinys tikrai numalšina uždegimą, sukeliantį daugybę peršalimo simptomų. Be abejo, vištienos sultinys nėra vienintelis maistas, galintis padėti peršalus. Štai keletas kasdieninių meniu, paremtų medicinos ekspertų rekomendacijomis Daugiau...
2011.09.27
Gyventojai turėtų būti itin atidūs: gripo inkubacinis periodas yra labai trumpas – vos 4–12 val., o virusas plinta oro lašeliniu keliu. Praėjusį gripo sezoną mirė 21 žmogus Daugiau...
2011.09.05
Nuo tada, kai 1929 m. Aleksandras Flemingas netikėtai atrado peniciliną, antibiotikai išgelbėjo nesuskaičiuojamą skaičių gyvybių. Nelaimei, šiandien antibiotikai ima prarasti savo efektyvumą. Modernioji medicina susiduria su pasipriešinimo antibiotikams iššūkiu. Kai kurios infekcijos tampa antibiotikams nebeatsparios. Pavyzdžiui, meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA), sukelia apie 20% pavojingų infekcijų. MRSA tampa atspari vankomycinui, kuris dažnai pasirenkamos kovai su šia pavojinga bakterija. Daugiau...
2011.09.05
Ilgos darbo valandos ir ant kulnų lipantys darbai, kuriuos iki nustatyto termino žūt būt reikia padaryti, gali kelti organizmui tikrai nemenką stresą, kurį mokslininkai ima sieti su rimtais negalavimais. Tyrimai atskleidė, kad darbe patirtas stresas gali būti širdies ligų, gripo, metabolinio sindromo ir aukšto kraujo spaudimo priežastis. Daugiau...
2011.07.18
Kaip ir kiti eteriniai citrusiniai aliejai, eterinis citrinų aliejus pasižymi antiseptinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, todėl sėkmingai vartojamas esant kvėpavimo takų infekcinėms ligoms: peršalimo ir respiracinėms ligoms, viršutinių kvėpavimo takų katarui, anginai, bronchitui, laringitui, astmai, gripui. Tinka karščiavimui mažinti. Daugiau...
2011.06.29
Dėl informacijos apie sveikatos saugą, nelaimingus atsitikimus darbe, traumas, sveikatos būklės pažeidimus ir kt., taip pat dėl streso darbe, pavojingų medžiagų, triukšmo kreipkitės... Daugiau...
2011.06.29
Cinkas gali tapti geriausiu Jūsų draugu jei peršalote, užsikrėtėte kokia nors infekcija ar suskaudo gerklę. Jis būtinas spermos bei vyriškumo hormono gamyboje. Taip pat... Daugiau...
2011.06.28
Pasidairykime po mūsų sodus ir atkreipkime dėmesį į vaisius, kurie ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Vienus jau turime čiupti ir valgyti, kitų dar teks šiek tiek palaukti. Daugiau...
2011.06.22
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie SA ministerijos specialistai, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie mutavusį vadinamojo kiaulių gripo virusą, skuba nuraminti visuomenę. Daugiau...
2011.04.28
Susirgus nėščiajai, ligos eiga gali būti kitokia. Kaip gydytis? Daugiau...
2011.04.27
Jazminų aliejus, kurį dar galima pavadinti „Meilės aliejumi“, yra vienas labiausiai intriguojančių, vertingiausių ir brangiausių eterinių aliejų. Tai geros nuotaikos, lengvumo ir sėkmės aromatas. Jazminų aliejus teigiamai veikia nervų sistemą, stimuliuoja galvos smegenų veiklą, padeda įveikti stresą, depresiją, apatiją ir abejingumą. Daugiau...
2011.04.20
Arbatmedžio eterinis aliejus – tai gelsvas stipraus kvapo skystis, pasižymintis stipriu antibakteriniu, priešvirusiniu ir priešgrybeliniu poveikiu, todėl jau daugiau nei šešiasdesimt metų plačiai naudojamas gydymo tikslais. Daugiau...
2011.03.09
Vaistai turi ne tik gydomąjį, bet ir šalutinį poveikį. Pabandykite slogą, gripą, anginą, kosulį ir kitas siaučiančias ligas nuvyti maloniais būdais.
Daugiau...
2011.02.23
Veikdamas tiesiogiai centrinę nervų sistemą šis aliejus ramina esant nervinei įtampai, stresui, šalina depresiją, baimės jausmą, nemigą, padeda sukoncentruoti dėmesį, veikia kaip afrodiziakas, gerina moterų ir vyrų seksualines funkcijas, gydo frigidiškumą, impotenciją. Daugiau...
2011.02.16
Eterinis čiobrelių aliejus – tai antiseptinis ir priešuždegiminis aliejus. Stimuliuoja imunitetą, leukocitozę sergant infekcinėmis ligomis, padeda įveikti infekcinius viršutinių kvėpavimo takų susirgimus, bronchitą ir plaučių uždegimą, kokliušą, chlorozę, mikozę, tuberkuliozę, astmą, lengvina atsikosėjimą, skreplių pasišalinimą, gydo peršalimo ligas. Daugiau...
2010.01.28
Žiema būtina atkreipti dėmesį į tuos produktus, kurie jums padės kovoti su peršalimu, išlikti žvaliais ir energingais. Kokie gi jie? Daugiau...
Vėl primena apie save gripas. Nereklamuosime naujos vakcinos, o priminsime pagrindines priemones, kaip saugiai pasveikti, o dar geriau - nesusirgti. Daugiau...
Vis daugiau savivaldybių paskelbė apie jų teritorijose siautėjančią gripo epidemiją. Pervargusiems gydytojams, nebespėjantiems prižiūrėti visų ligonių į pagalbą ateina gydytojai rezidentai.
Daugiau...
Kas yra gripo A(H1N1)v virusas, kuos jis skiriasi nuo kiaulių gripo, kokie simptomai, vakcinos, ką daryti? Siūlome atsakymus į šiuos ir eilę kitų aktualių klausimų. Daugiau...






