Citomegalovirusinė infekcija

Didžiajai daugumai, turinčių normalią imuninę sistemą, žmonių, užsikrėtus citomegalovirusu, infekcija gali nepasireikšti jokiais simptomais arba jie gali būti itin neryškūs. Kai kuriems citomegaloviruas gali sukelti į infekcinę mononukleozę panašų sindromą, kuris pasireiškia užsitęsusiu karščiavimu ir lengva hepatito forma.
Citomegalovirusinę infekciją sukelia Herpes virusų šeima priklausantis citomegalovirusas (CMV). Herpes šeimos virusai (taip pat ir CMV) pasižymi tuo, kad patekę į žmogaus organizmą, jie išlieka jame visą gyvenimą dažniausiai nesukeldami didesnių sveikatos problemų. Šiems virusams būdingi neaktyvumo ir reaktyvacijos periodai. Reaktyvacija dažniausiai pasireiškia nusilpus imuninei sistemai. Virusui reaktyvavusis jis pradedamas išskirti su organizmo skysčiais ir gali pasireikšti citomegalovirusinei infekcijai būdingi simptomai.
Citomegalovirusas plinta su organizmo skysčiais – šlapimu, seilėmis, krauju, ašaromis, sperma, makšties sekretu ir motinos pienu. Galima užsikrėsti tik tiesioginio kontakto su šiais skysčiais metu. Dažniausiai užsikrečiama liečiant akis, nosies ar burnos gleivinę po kontakto su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais. Virusu galima užsikrėsti ir transplantacijos metu, kuomet persodinamas infekuotas šiuo virusu organas.

Gydytojas įtaręs, kad Jūs galite sirgti citomegalovirusine infekcija, rekomenduos atlikti laboratorinius tyrimus, kad įsitikinti jog Jūs esante užsikrėtę šiuo virusu. Galima nustatyti antikūnus prieš virusą kraujo serume, arba aptikti patį virusą organizmo skysčiuose polimerazės grandininės reakcijos metodu arba kultivuojant virusą.
Pirmą kartą nustačius citomegalovirusinę infekciją nėštumo metu, gydytojas gali rekomenduoti atlikti vaisiaus amniono skysčio tyrimą dėl CMV, kuomet ultragarsinio tyrimo metu stebimo vaisiaus anomalijos būdingos CMV infekcijai.

Šiuo metu nėra speficinio gydymo, kuris išgydytų citomegalovirusinę infekciją. Sveikiems vaikams ir suaugusiems, kurie yra užsikrėtę CMV virusu, tačiau neturi infekcijos simptomų, gydymas nerekomenduojamas. Gydymą reikia skirti kuomet atsiranda infekcijos požymių naujagimiams ar žmonėms turinties imuninės sistemos nepakankamumą. Skiriami antivirusiniai vaistai (gancikloviras), kurie slopina viruso dauginimąsi, tačiau ligos neišgydo. Naujagimiams, turintiems kurtumą, plaučių uždegimą, akių tinklainės uždegimą, galimas simptominis šių būklių gydymas.

Virusai plinta nesilaikant sanitarinių ir higieninių taisyklių. Jie tarpsta kambario temperatūroje, bet žūva nuo dezinfekuojamųjų medžiagų.Nėščios moterys neturėtų dirbti mažų vaikų kolektyvuose. Po organų persodinimo operacijų ir sergant kai kuriomis ligomis, kai vartojami imunitetą slopinantys preparatai, gali būti skiriama specifinio imunoglobulino prieš citomegalijos virusą, taip pat antivirusinių vaistų (acikloviro, gancikloviro).