Cholera yra labai pavojinga, greitai plintanti, ūmi infekcinė žarnyno liga. Cholera daugiausia sergama besivystančiose pasaulio šalyse, kur yra blogos sanitarinės sąlygos, nuolat trūksta švaraus geriamojo vandens, labai didelis gyventojų tankumas, o taip pat karo ar stichinių nelaimių nuniokotose šalyse. 2010 metais po žemės drebėjimo Haityje buvo choleros protrūkis šioje šalyje. Išsivysčiusiose valstybėje, taip pat ir Lietuvoje, pasitaiko tik įvežtinių atvejų, kuomet užsikrečiama kelionės į besivystančias pasaulio šalis metu.
Priežastys
Ligos eiga
Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 5 dienų (vidutiniškai 2-3 dienos). Atsiranda bendras negalavimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Viduriuojant išskiriama iki 10 litrų vandeningų, bespalvių (panašių į ryžių nuovirą) išmatų. Išmatoms būdingas salstelėjęs žuvies kvapas. Viduriuojant netenkamas žymus vandens ir druskų kiekis. Ligonį kamuoja stiprus troškulys, retėja šlapinimasis, mažėja šlapimo kiekis, sutrinka inkstų veikla. Ligonio veido bruožai būna užaštrėję, akys įkritusios, balsas užkimęs, oda sausa, raukšlėta. Sumažėja kraujospūdis, vystosi širdies nepakankamumas, sutrinka sąmonė. Ligonio kūno temperatūra sumažėja, jis vangus, galimi traukuliai. Sunkiomis ligos formomis sergantys ir negydomi ligoniai gali mirti.
Tyrimas
Kraujo tyrime atsispindi vandens ir elektrolitų netekimas: acidozė (rūgščių medžiagų apykaitos produktų susikaupimas organizme), kalio, natrio, chloro jonų, gliukozės sumažėjimas, nedidelis neutrofilų skaičiaus padidėjimas. Ligą patvirtina sukėlėjo išskyrimas iš išmatų, vėmalų, tulžies, žarnų audinių, vandens, maisto, baltinių ir kitos buities aplinkos.
Medicininis gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – atstatyti vandens, druskų, gliukozės trūkumą, priklausomai nuo jų netekimo laipsnio. Tam skiriama geriamų ar lašinamų į veną tirpalų.
Skiriami sukėlėją veikiantys vaistai: doksiciklinas, tetraciklinas, trimetoprimas su sulfametoksazoliu, furazolidonas.
Patarimai ir profilaktika
Vykstantiems į šalis, kuriose registruojami choleros susirgimai, rekomenduojama skiepytis. Tačiau, reikia pažymėti, kad skiepų efektyvumas yra trumpalaikis – tik pirmuosius 6 mėn. jis siekia 85-90 %, todėl net ir pasiskiepijus būtina vengti nesaugaus maisto ir vandens. Vykstant į šalis, kuriose registruojami choleros susirgimai, rekomenduojama:
- gerti tik virintą arba chloru dezinfekuotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
- nevartoti ledo gabaliukų, jei nežinoma, jog jis pagamintas iš neužteršto vandens;
- valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, ypač jei jis pirktas iš gatvės prekeivių;
- nevartoti žalių jūros gėrybių ir žuvies;
- vaisius ir daržoves nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
- kuo dažniau plauti rankas: prieš valgio ruošimą ir prieš valgį bei pasinaudojus tualetu.
Cholera priskiriama ypatingai pavojingoms infekcijoms. Jų plitimo profilaktikai yra numatytos specialios priemonės: karantinas, apribojantis žmonių judėjimą epideminiame židinyje, ligonių išaiškinimas ir hospitalizacija, gyventojų tyrimas sukėlėjo platintojams išaiškinti ir kitos priemonės.
Raktiniai žodžiai
Cholera, Infekcija, Ūmi, Žarnyno liga, Skysčių netekimas, Viduriavimas, Vėmimas, Troškulys, Vakcinacija, Epidemija
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydyti peršalimo ligas ir gripą, taip pat tymus, raudonukę, hepatitą nerekomenduojama, nes antibiotikai neveikia virusų. Tačiau yra daugybė ligų, kurių be antibiotikų neįveiksi: tai ligos, kurias sukelia bakterijos. Antibakterinė terapija saugo nuo komplikacijų, o kartais ir išgelbsti gyvybę.
Daugiau...