Botulizmas

Botulizmo sukėlėjas – sporas sudaranti anaerobinė lazdelė Clostridium botulinum. Šis mikroorganizmas dauginasi įvairių gyvūnų (naminių gyvulių, graužikų, paukščių, žuvų), taip pat ir žmogaus žarnyne, iš kurio sporos patenka į aplinką. Sporos – tai mikroorganizmo apsisaugojimo nuo nepalankių aplinkos sąlygų būdas. Patekusios į mėgstamą aplinką (temperatūra apie 18-20°C, bedeguonė aplinka) klostridijos virsta vegetacinėmis formomis ir pradeda gaminti botulino toksiną. Liga susergama vartojant netinkamai pagamintus mėsos, žuvies, daržovių, grybų konservus, rūkytą mėsą, kumpį, dešras, žuvį. Užkrėsto maisto išvaizda, kvapas, skonis dažnai nesiskiria nuo gero. Konservų dėžutės gali būti išpūstos dėl susikaupusių dujų. Kartais, netolygiai produkte pasiskirsčius toksinui, suserga ne visi tą patį produktą valgiusieji. Ypatingai reta žaizdų botulizmo forma, kai toksiną gamina į žaizdą patekęs sukėlėjas.Yra žinomi 7 toksino tipai, keturi iš jų (A, B, E ir rečiau F) gali būti žmonių maisto toksinės infekcijos priežastis. Minėtas toksinas gali gamintis ir tada, kai C. botulinum bakterijos patenka į žaizdą (žaizdos forma). Naujagimių botulizmas gali išsivystyti tada, kai bakterijų sporos, patekusios į naujagimio žarnyną, gamina toksiną. Visos botulizmo ligos formos yra labai pavojingos, todėl būtina medicinos pagalba.

Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 6-24 val. po užsikrėtimo. Tačiau kai kuriais atvejais, jie gali atsirasti jau po kelių valandų, arba, pvz., žaizdų botulizmo atveju, net po 10-12 dienų. Simptomai ir jų pasireiškimo greitis priklauso nuo patekusio toksino kiekio. Kuo trumpesnis inkubacinis laikotarpis, tuo sunkesnė ligos forma bei blogesnė prognozė. Apsinuodijus, pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką, skaitant liejasi raidės), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra dažniausiai būna normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti. Panašūs simptomai paprastai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.

Botulizmas gali komplikuotis kvėpavimo nepakankamumu (dėl kvėpavimo raumenų paralyžiaus), kuris gali baigtis mirtimi. Išsivysčius kvėpavimo nepakankamumui, reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija, ilgas gydymas intensyviosios terapijos skyriuose. Dažna botulizmo komplikacija – plaučių uždegimas (pneumonija). Neretai prisideda šlapimo takų infekcija.

Botulizmo prevencijai svarbios šios priemonės:

• Skerdžiant gyvulius stenkitės nepažeisti žarnų, kad išvengti mėsos užteršimo.
• Kruopščiai išvalykite ir išplaukite gyvulių žarnas, naudojamas dešroms, skilandžiams gaminti.
• Konservavimui naudokite pakankamai daug rūgšties, druskos ar cukraus.
• Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikykite ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje.
• Neuždarykite aklinai grybų konservų, geriau juos laikykite aprištus medvilnine skepetaite ar popieriumi.
• Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis.
• Nevalgykite konservų, kurių dangtelis išsipūtęs. Toksinui neutralizuoti tokius konservus ir stiklainį reikia pavirinti 10 minučių ir tik po to išmesti.
• Nevalgykite mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.
• Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės pas gydytoją.