Amebiazė – pirmuoninė žarnyno infekcija, sukeliama amebų Entamoeba hystolytica. Jai būdinga storojo žarnyno išopėjimas ir neretai pūlinių susidarymas kituose organuose (pvz., kepenyse).
Daugiausiai amebiaze sergama tropinėse ir subtropinėse šalyse.
Priežastys
Entamoeba hystolytica tai pirmuonis gyvenantis žmogaus storajame žarnyne. Susidarius tam tikroms sąlygoms, jis gali įsiskverbti į žarnos gleivinę bei išplisti už žarnyno ribų – į kepenis, plaučius, smegenis, odą ir kitus organus. Amebos egzistuoja dviem formomis – trofozoitų ir cistų. Storajame žarnyne parazitas simbiozėje su bakterijomis gali pereiti biologinį ciklą. Į aplinką išskiriamos cistos, kurios drėgnoje aplinkoje gali išlikti gyvybingos apie mėnesį laiko. Patekus cistų per burną, skrandyje ištirpsta jų apvalkalėliai, jos nunešamos į storajį žarnyną. Ten išskirdamos žarnų gleivinę ardančius fermentus, jos įsiskerbia į gleivinę – susiformuoja opos, kurios ligai progresuojant gali gilėti. Amebos gali prasiskverbti per smulkių kraujagyslių sieneles, patekti į kraują ir nukeliauti į kepenis, plaučius, inkstus, smegenis ir sudaryti pūlinių šiuose organuose.
Ligos eiga
Inkubacinis ligos laikotarpis (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) dažniausiai trunka apie 2-4 savaites, bet gali tęstis nuo kelių dienų iki keleto mėnesių ar metų. Amebiaze suserga tik maždaug 10-20 procentų užsikrėtusių amebomis žmonių. Ligos simptomai dažnai yra neryškūs, tačiau gali būti ir sunkių ligos atvejų. Pirmiausia atsiranda bendras silpnumas, dažnesnis tuštinimasis, išmatose atsiranda gleivių. Vėliau tuštinamasi iki 15 kartų per parą, skystose išmatose atsiranda kraujo. Ligonis pradžioje skundžiasi viso pilvo priepuoliniais skausmais, kurie po kelių dienų lokalizuojasi dešinėje pusėje. Atsiranda skausmingas varymas tuštintis. Temperatūra dažniausiai yra normali ar nedaug pakilusi. Negydant liga tampa lėtinė, gali išsivystyti komplikacijos.
Tyrimas
Įvertinęs Jūsų nusiskundimus, klinikinius simptomus, gydytojas surinks epidemiologinę anamnezę. Ligos sukėlėjui nustatyti gydytojas rekomenduos atlikti mikroskopinį išmatų tyrimą, kuriame bus ieškoma vegetacinių parazito formų (trofozoitų) arba cistų. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti rektoromanoskopiją ar kolonoskopiją. Tai žarnyno tyrimo metodai, kuomet per išeinamąją angą įvedus endoskopą apžiūrima tiesioji ir/ar storoji žarna. Sergant amebiaze kolonoskopijos metu randama dauginės, kartais kraujuojančios opos nelygiais kraštais.
Medicininis gydymas
Atsižvelgiant į amebiazės formą ir eigą, skiriama vaistų pirmuonims naikinti. Antiamebiniai vaistai skirstomi į tris grupes: spindiniai (veikiantys žarnyno spindyje esančias amebas – tai jodokvinolas, paromomicinas), audininiai (emetino hidrochloridas ir dehidroemetinas) ir mišrieji amebocidai, kurie yra efektyvūs ir spindyje ir audiniuose (metronidazolis, tinidazolis, ornidazolis, nimorazolis).
Išsivysčius žarnų amebiazės komplikacijoms (apendicitui, toksinei žarnos dilatacijai) skiriamas chirurginis gydymas. Chirurginiu būdu taip pat gydoma ir amebų sukelti kepenų abscesai, kurių dydis didesnis nei 5 cm.
Komplikacijos
Dėl žarnyno pažeidimo, iš žarnos sienelės gali kraujuoti, ji gali prakiurti, atsirasti pūlingas pilvaplėvės uždegimas ar amebų sukeltas apendicitas, dėl randų susiaurėja žarnos spindis, atsiranda žarnyno nepraeinamumas. Ameboms nukeliavus į kitus audinius ar organus, gali susidaryti pūlinių kepenyse, plaučiuose, smegenyse, odoje. Šios komplikacijos gali išsivystyti ūmios amebiazės metu, taip pat po kelių mėnesių ar metų.
Patarimai ir profilaktika
Raktiniai žodžiai
Amebiazė, Pirmuonis, Dizenterija, Ameba, Invazija, Liga, Opinis, Storasis žarnynas, Pūliniai, Parazitas, Parazitai, Opa, Opos, Žarnynas, Uždegimas