Necukrinis diabetas

1. Šlapimo  netekimo testas. Jis atliekamas, siekiant išsiaiškinti necukinio diabeto priežastį (ar juo sergama dėl to, jog antidiuretinio hormono neišskiria posmegeninė liauka, ar dėl to, jog pažeisti inkstai negali sureaguoti i šį hormoną, nors jo išskiriama pakankamai). Jis atliekamas taip: paprašoma paciento nevartoti skysčių 2-3 valandas, tuomet yra duodami skysčiai ir stebima kūno svoris, šlapimo išskyrimas ir šlapimo koncentruotumas. Taip pat vis tikrinamas antidiuretinio hormono kiekis kraujyje (nes didėjant šlapimui, jo turi vis daugiau išsiskirti).

2. Šlapimo santykinis tankis nustatomas troškulio mėginiu ir po egzogeninio ADH dozės. Prieš atliekant mėginį, pacientui parą draudžiama gerti 3 valandas. Vaikams prieš atliekant mėginį, gerti draudžiama 6–8 val., nes kitu atveju gali atsirasti dehidratacijos požymių. Vartojamas koncentracinis mėginys, kurio metu sergantiems necukriniu diabetu šlapimo santykinis tankis nepakyla aukščiau 1008. Atliekant mėginį, stebima ligonio būklė, matuojama temperatūra, kraujospūdis. Pradėjus skaudėti galvą, pakilus temperatūrai, mėginį reikia nutraukti. Taip pat gali būti daromas vazopresino mėginys. Šio mėginio metu turi pakilti šlapimo santykinis tankis ir sumažėti jo kiekis apie 25 proc. Šis mėginys pavojingas sergantiems ryškia psichogenine polidipsija (lėtinis pasikartojantis gyvybei grėsmingas sutrikimas, kuriam būdingas kompulsinis didelio vandens kiekio suvartojimas, kai nėra fiziologinio stimulo gerti.), nes gali sukelti vandens intoksikaciją. Patikimesnis ir nepavojingas yra adiurekrino intranazalinis testas.

3. Branduolių magnetinis rezonansas atliekamas, siekiant vizualizuoti ir pamatyti posmegeninės liaukos, gaminančios antidiuretinį hormoną būklę.

Labai svarbi tiriant šią ligą yra ir lokalizacijos diagnostika (hipofizės/pagumburio srities navikui atmesti). Įtariant naviką, tiriamas akių dugnas, akiplotis, daroma kaukolės rentgenograma, EEG ir, jei reikia, – angiografija (kraujagyslių tyrimas rentgeno spinduliais). Taip pat necukrinį diabetą reikia skirti ir nuo cukrinio diabeto, lėtinio inkstų nepakankamumo. Sergančius adenoiditu vaikus taip pat gali kankinti troškulys, o tuo pačiu ir gausus šlapinimasis bei šlapinimasis naktį. Juos ištyrus galima teisingai diagnozuoti ligą. Nereikia pamiršti ir psichogeninės polidipsijos.

Necukrinis diabetas, kuomet susirgimas posmegeninėje liaukoje:

kadangi šiuo atveju bėda yra tame, jog liauka, gaminanti antidiuretinį hormoną, jo tiesiog neišskiria, taigi taikomas pakaitinis gydymas sintetiniu hormonu – desmopresinu. Desmopresina galima naudoti purškiamą į nosį, kaip tabletes per burną ir injekcijomis. Šiuo atveju skysčiai neribojami. Lengvais atvejais kaip tik yra stengiamasi palaikyti pastovų skysčio kiekį ir kartais gydytojas specialiai liepia pacientui gerti ne mažiau 2,5 l per parą.

Necukrinis diabetas, kuomet bėda yra inkstuose ir antidiuretinio hormono yra pakankamai, bet inkstai yra pažeisti ir negali reaguoti į jį:

Pacientas turi valgyti bedruskį maistą, gerti pakankamai vandens. Yra vartojamas hidrochlorotiazidas. Nors šis vaistas yra diuretikas (šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas), tačiau esant necukriniam diabetui jis kaip tik sumažina išskiriamo šlapimo kiekį.

Taip pat reikia labai atsargiai vartoti kitus vaistus, nes daugelis vaistų yra šalinama per inkstus. Taigi prieš vartojant kitus vaistus, reikia pasitarti su jus gydančiu gydytoju.

Nėščiųjų necukrinis diabetas:

Ši ligos forma gydoma desmopresinu, retais atvejais, kuomet yra bėda sutrikusiame troškulio mechanizme, gydytojas negali skirti desmopresino.