Hipotireozė (hipotiroidizmas). Simptomai, priežastys ir eiga

Skydliaukė – tai drugelio formos endokrininė liauka esanti kakle, iškart po Adomo obuoliu. Ji gamina 2 pagrindinius hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą organizme, dalyvauja termoreguliacijoje, širdies veiklos reguliacijoje. Skydliaukėje taip pat gaminamas kitas hormonas – kalcitoninas, kuris reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. Tiroksino ir trijodtironino gamybą reguliuoja pagumburis ir hipofizė. Pasikeitus šių hormonų koncentracijai kraujyje, pagumburis skatina hipofizę išskirti daugiau ar mažiau (priklausomai nuo to ar jų trūksta ar šių hormonų yra per daug) skydliaukę stimuliojančio hormono (TTH), kuris reguliuoja tiroksino ir trijodtironino gamybą skydliaukėje.

Hipotiroidizmas gali būti įgimtas ir įgytas. Dažniausios įgyto hipotiroidizmo priežastys yra šios:

• Autoimuninis susirgimas. Dažniausiai įgytas hipotiroidizmas išsivysto dėl autoimuninio skydliaukės uždegimo vadinamo Hašimoto tiroiditu. Antikūnai – tai medžiagos,  skirtos kovai su virusais, bakterijomis ir kitomis svetimomis organizmui medžiagomis. Šios ligos metu organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo audinius. Kodėl organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš savo audinius tiksliai nežinoma, tačiau manoma kad tai gali paskatinti tam tikri mikroorganizmai.
• Hipertiroidizmo gydymas. Hipertiroidizmas yra gydomas radioaktyvaus jodo preparatais, antitiroidiniais vaistais, kuris slopina skydliaukės veiklą. Kai kuriems pacientams šis gydymas gali sukelti hipotiroidizmą.
• Spindulinė terapija
• Skydliaukės operacijos. Pašalinus visą ar dalį skydliaukės audinio, gali išsivystyti hipotiroidizmas.
• Vaistų vartojimas. Psichiatrijoje vartojami ličio preparatai gali sukelti hipotiroidizmą
• Jodo stygius maiste. Jodas – cheminis elementas būtinas normaliai skydliaukės veiklai, kadangi jis yra naudojamas dviejų pagrindinių skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) gamybai.
• Retos įgyto hipotiroidizmo priežastys – hipofizės patologija (hipofizė gamina per mažai skydliaukę stimuliuojančio hormono), nėštumas (nėštumo metu gali išsivystyti dėl moters organizme pasigaminusių antikūnų prieš skydliaukę; verta paminėti kad negydomas hipotiroidizmas nėštumo metu gali sukelti persileidimą)

Įgimtas hipotiroidizmas (įgimta hipotireozė) pasitaiko vienam iš 4400 gimusių naujagimių Lietuvoje.

Įgytas hipertiroidimas – lėtinė liga, kuri ilgą laiką gali pasireikšti itin neryškiais simptomais, dėl to ilgą laiką liga gali būti nediagnozuojama. Negydant liga progresuoja, gali išsivystyti miksedema.

Įgimta hipertireozė pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis yra nepastebima. Tik maždaug pusei kūdikių, sergančių įgimta hipotireoze, liga yra diagnozuojama iki 3 gyvenimo mėnesio. Tik gimusiam naujagimiui ligą galima įtarti, kai esti bambos išvarža, nepaprastai padidėjęs, mažas momenėlis, gūžys. Įgimta hipotireozė sergančiam naujagimiui ilgiau neišnyksta gelta, dažnai patinksta rankos ir kojos, būna cianozė. Vėliau pastebima, kad vaikas ramus, mieguistas, jo kūno oda vėsi, retas pulsas, jis mažai valgo, užkietėja viduriai. Specifiniai ligos bruožai – didelis liežuvis, kimus balsas, sausa oda, žema galvos plaukų augimo linija. Jei vaikas negydomas, jau po trijų gyvenimo mėnesių išryškėja psichomotrinės raidos, vėliau intelekto, kalbos sutrikimai, iš lėto formuojasi kaulėjimo židiniai.