Hipopituitarizmas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Hipopituitarizmas tai retas susirgimas, kuomet hipofizė nebegamina ar gamina per mažai vieno ar daugiau joje gaminamų hormonų. Hipofizės gaminamų hormonų stoka gali paveikti daugelį svarbių mūsų organizme vykstančių procesų, tokių kaip augimas, kraujo spaudimo reguliacija, dauginimosi funkcija.

Medicininis gydymas

Jeigu įmanoma, šalinama ligos priežastis (pvz., augliai) arba skiriamas specifinis gydymas. Dažniausiai hipofizės augliai yra šalinami transsfenoidalinės chirurgijos metodu, kuomet per pleištinį sinusą (oro kišenę esančią už nosies) per nedidelį pjūvį chirurgas pašalina auglį. Nepavykus radikaliai pašalinti auglio, gydytojas gali rekomenduoti spindulinį gydymą.
Po operacijos išlikus hipofizės hormonų stygiui, gydytojas Jums paskirs pakaitinę hormonų terapiją. Pakaitinės hormonų terapijos tikslas – skirti trūkstamų hormonų kiekius, kurie atitiktų normaliai organizme gaminamų hormonų koncentracijas. Medikamentinį gydymą dažniausiai gali tekti vartoti visą gyvenimą.

Pakaitinei hormonų terapijai vartojami šie vaistai:

  • Gliukokortikoidai – hidrokortizonas, prednizolonas. Jie kompensuoja antinksčių gaminamo hormono kortizolio stygių, kurio gamyba hipopituitarizmo metu sutrikusi dėl AKTH stokos.
  • Levotiroksinas. Jis skiriamas skydliaukės gaminamų hormonų stygiui kompensuoti.
  • Lytiniai hormonai. Skiriama testosteronas vyrams ir estrogenai ar estrogenų ir progesteronų kombinacijos moterims.
  • Desmopresinas. Šis preparatas vartojamas antidiurezinio hormono stokai kompensuoti.
  • Augimo hormonas

Nevaisingumo atveju gali būti skiriami preparatai savo sudėtyje turintys liuteinizuojančio ir folikulus stimuliuojančio hormono. Jie stimuliuoja ovuliaciją moterims bei spermos gamybą vyrams.

Į viršų