Ausies svetimkūniai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Išorinės klausomosios landos svetimkūniai – tai negyvi daiktai (karoliukas, žirnis, vaisių sėkla ir kt.) ar gyvi organizmai (pav.: vabzdžiai) patekę į išorinę klausomąją landą įvairiais būdais. Dažniausiai svetimkūniai aptinkami vaikams, taip pat patyrus traumas ar pabuvus miške.

Ligos eiga

Jei svetimkūnis be aštrių kampų, apvalus, tai skausmo nesukelia. Žmogus gali jausti nemalonų pojūtį, arba nieko nejausti, ir svetimkūnis gali užsibūti ilgokai, net keletą metų. Jei svetimkūnis aštriabriaunis, žmogus gali jausti skausmą. Brinkstantys svetimkūniai (sėklos, žirniai, pupos ir t.t.) iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais. Jiems brinkstant, gali atsirasti spaudimo jausmas, o vėliau ir skausmas. Į svetimkūnį reaguoja išorinės klausomosios landos oda. Ji tinsta, paburksta, prasideda jos uždegimas. Svetimkūniai gali apaugti granuliacijomis, tada gali pradėti kraujuoti iš ausies. Aišku, išbrinkus svetimkūniams ar pradėjus jiems pūti, sutrinka klausa – žmogus prikursta. Gyvi svetimkūniai sukelia stiprų ūžesį ausyje.

Į viršų

Gydytojai

Pediatras, Otorinolaringologas

Vilnius

Otorinolaringologas

Vilnius

Otorinolaringologas

Vilnius

Į viršų