Ausies svetimkūniai

Dažniausiai svetimkūniai į landą patenka vaikams. Jie patys įsikiša arba jiems įkiša bendraamžiai. Tai dažniausiai gali būti medžių pumpurai (ypač karklų „kačiukai), žaislų dalys, sėklos (žirniai). Suaugusiems dažniausiai patenka grūdai, šiaudai (žemdirbiams), cemento, kalkių gabalėliai, metalo dalys (statybininkams). Ypač pavojingi karšti svetimkūniai (dirbant litavimo darbus, lydant metalą). Jie pradegina būgnelį, patenka į būgninę ertmę, o kartais gali patekti ir į vidinę ausį. Gyvi svetimkūniai (vabzdžiai) dažniausiai patenka miegant.

Jei svetimkūnis be aštrių kampų, apvalus, tai skausmo nesukelia. Žmogus gali jausti nemalonų pojūtį, arba nieko nejausti, ir svetimkūnis gali užsibūti ilgokai, net keletą metų. Jei svetimkūnis aštriabriaunis, žmogus gali jausti skausmą. Brinkstantys svetimkūniai (sėklos, žirniai, pupos ir t.t.) iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais. Jiems brinkstant, gali atsirasti spaudimo jausmas, o vėliau ir skausmas. Į svetimkūnį reaguoja išorinės klausomosios landos oda. Ji tinsta, paburksta, prasideda jos uždegimas. Svetimkūniai gali apaugti granuliacijomis, tada gali pradėti kraujuoti iš ausies. Aišku, išbrinkus svetimkūniams ar pradėjus jiems pūti, sutrinka klausa – žmogus prikursta. Gyvi svetimkūniai sukelia stiprų ūžesį ausyje.

Šalinant svetimkūnį kabliuku, galima jį prastumti pro landos susiaurėjimą (tai vieta, kur jungiasi kremzlinė ir kaulinė landos dalys), tuomet svetimkūnių pašalinti be bendrosios nejautros neįmanoma. Be to, šalinant svetimkūnį, galima sužeisti būgnelį ar landą, svetimkūnį įstumti į būgninę ertmę. Kartais užsibuvęs svetimkūnis gali sukelti vidurinį otitą (vidurinės ausies uždegimą). Ypač dažnai tai nutinka vaikams, nes jie pamiršta svetimkūnio patekimo momentą.

Draudžiama mėginti patiems krapštyti, šalinti, nes galima prastumti svetimkūnį pro išorinės klausiamosios angos susiaurėjimą. Tuomet Jums padėti bus nelengva net gydytojui.