Žvairumas

Galimos priežastys:

• Paveldimumas;
• Akį judinančių raumenų paralyžius;
• Neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens. Arba jis gali būti dvigubas;
• Netesinga raumenų inervacija. Nervas gali įaugti net į tą raumenį;
• Akomododacinio žvairumo priežastis- toliaregystė, bet žvairuoja ne visi toliariagiai vaikai;
• Vienos akies aklumas ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienpusis;
• Nervų ar įgimto ligos: cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas

Daiktus, ypač esančius arti, galime matyti abiem akim tik tada, kai abiejų akių žiūros linijos susikerta fiksuotame taške (matomame objekte) – tai vadinama konvergencija. Abi akis nukreipti į vieną tašką stimuliuoja vaizdo dvejinimasis, atsirandantis, kai nesutampa akių padėtis. Gavusios informaciją apie vaizdo dvejinimąsi, galvos smegenys nervinėmis ląstelėmis siunčia impulsus į akies obuolius judinančius raumenis, kurie atitinkamai susitraukia ar atsipalaiduoja ir abi akis nukreipia stebimo objekto link taip, kad jų žiūros linijos susikirstų fiksuotame taške, ir krumplyno raumenį, kuris pakoreguoja akies laužiamąją galią. Gaunamas vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmas yra sutrikęs. Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikui sulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosi normaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį. Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akių krūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kompiuteriu, nesilaikoma regos higienos. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmės nematyti), nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.

Žvairuojantiesiems tiriamas abiejų akių regos aštrumas, abiakis matymas, akių paslankumas, žvairumo kampas. Akies vidinės struktūros ištiriamos pro specialų mikroskopą, nustatomi akies dugno pakitimai. Protarpinis žvairumas nustatomas iš vadinamųjų fiksuotų judesių: vaikui uždengiama viena akis, o kita paliekama žiūrėti į objektą. Paskui staiga atidengta žvairoji akis tarsi atsistoja į vietą.

Jei jūs ar jūsų vaikas skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, ar daugiau kaip dviejų mėnesių mažylis žvairuoja, būtinai kreipkitės į gydytoją. Vaikams žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius.

• Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Žvairuojančiam mažyliui vienas akinių stiklelis paprastai uždengiamas (uždengiama geriau matanti akis, tada žvairuojančioji po truputį stiprėja ir pradeda žiūrėti taisyklingai). Kad akis funkcionuotų, ją reikėtų lavinti žiūrint į smulkius daiktus, leisti pailsėti žvelgiant į tolį (atsipalaiduoja krumplyno raumuo). Kartkartėmis sveikoji akis atidengiama, leidžiama žiūrėti, tikrinama ar nepablogėjo jos regėjimas. Gydyti reikia pastoviai, nes, nenešiojant akinukų nors ir dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.
• Jei po vienerių gydymo metų regėjimas visiškai nepagerėja, operuojama. Idealiausia operuoti 1-2 metų vaiką. Chirurgai pakoreguoja akies obuolį judinančius raumenis – juos pailgina ar sutrumpina. Kartais prireikia kelių operacijų, nes jei per pirmąją žvairumas ištaisomas, gali atsirasti antrinis žvairumas – priešingas, nei buvo. Didžiuosiuose miestuose yra žvairuojančiųjų kabinetai ir mažyliams su regos sutrikimais specialūs vaikų darželiai, kur suteikiama pagalba šią patologiją turintiems vaikams.
• Esant paralyžiniam žvairumui, gydoma pagrindinė liga. Skiriamos fizioterapinės procedūros. Norint išvengti dvejinimosi, skiriami akiniai su matiniu stiklu. Kartais reikalinga operacija.

• Kūdikio kambarys neturėtų būti per šviesus, kad į akis nekristų tiesioginiai saulės spinduliai ar elektros lemputės šviesa. Stengdamasis matyti jis primerks vieną akį.
• Reikėtų keisti lovytės padėtį, kad vaikas nežiūrėtų visą laiką tik į vieną pusę.
• Nerodykite kūdikiui labai mažų žaislų, pastangos įžiūrėti mažus daiktus jį vargina.
• Žaislus lovelėje reikėtų kabinti 0,5 metro atstumu nuo kūdikio ir dar toliau. Vaikas stengiasi įžiūrėti arti esančius daiktus, todėl akytės padidina spindulių laužiamąją galią ir gali atsirasti žvairumas. Vežimėlyje iš viso nerekomenduojama kabinti žaislų, tegul vaikas žvelgia į tolį.
• Mokykite pažinti raides iš 2-3 metrų atstumo, rodydami didelius paveikslėlius.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų piešimo rašymo, skaitymo pamokėlės turėtų trukti 10-20 minučių.
• Mokiniai turi sėdėti pagal jų ūgį pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje.
• Jei vienos akytės regėjimas blogesnis, po kurio laiko ji gali pradėti žvairuoti, todėl vaikas turi nešioti gydytojo paskirtus akinukus. Būtina juos nuvalyti vaikui pavalgius ar grįžus iš lauko.
• Jei vaikas nenori nešioti akinukų, įsitikinkite, ar rėmeliai, kojytės nespaudžia. Kreipkitės į akių gydytoją, galbūt parinkti netinkami lęšiai.
• Jei vaikas žvairuoja ir nešioja gydytojo paskirtus akinukus su uždengta sveikąja akimi, žvairuojančiajai treniruoti nupirkite dėliojimo žaidimų, išmokykite siuvinėti ar dirbti kitus smulkius darbus. Po įtempto darbo darykite pertraukėles.
• Žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuteriu, rekomenduojama daryti pertraukas kas 15-40 minučių. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus.
• Ypač negerai, kai vaikas ilgiau skaito, piešia po ligos, nes organizmas nusilpęs, taigi nusilpę ir akies raumenys.