Trumparegystė

Akį galima palyginti su fotoaparatu, kurio objektyvą atstoja akies optinė sistema, o šviesai jautrią plokštelę – tinklainė. Normalioje akyje šviesos spinduliai, sklindantys iš matomo objekto, lūždami praeina akies optines sistemas: rageną, akies kamerų skystį, lęšiuką, stiklakūnį ir susikerta tinklainėje. Čia sudirginamos šviesai jautrios ląstelės ir informacija apie matomą objektą nervinėmis ląstelėmis toliau perduodama smegenų žievei. Regos centras yra smegenų pakaušinėje dalyje. Kad susidarytų aiškus vaizdas, spinduliai turi susikirsti būtent tinklainėje. Tai priklauso nuo akies optinių sistemų laužiamosios galios (refrakcijos), kuri matuojama dioptrijomis (D) ir akies ašies ilgio. Labiausiai spindulius laužia ragena ir lęšiukas. Esant trumparegystei, akies laužiamoji galia per stipri palyginus su akies ašies ilgiu, šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę, taigi vaizdas gaunamas neryškus. Dažniausiai akys auga ir akies ašis ilgėja iki 7-10 metų. Trumparegystės atveju jos auga toliau, ypač stipriai – organizmo brendimo laikotarpiu. Akis yra prisitaikiusi matyti objektus, esančius įvairiu atstumu, tai vadinama akomodacija. Akies krumplyno raumeniui susitraukiant, lęšiukas išsigaubia ir tai leidžia aiškiai matyti daiktus iš arti, o jam atsipalaiduojant – lęšiukas suplokštėja, tuomet gerai matomi objektai, esantys tolumoje. Akies obuolio išoriniai raumenys suveda abi akis į vieną daiktą. Trumparegystės priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 % atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga šia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų. Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti kompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo imunitetas). Ilgai dirbant, kai reikia žiūrėti iš arti ir nesilaikant higienos, susidaro sąlygos akies ašiai ilgėti (dėl išorinių akies raumenų spaudimo, akispūdžio padidėjimo, stipraus prisimerkimo žiūrint, skleros silpnumo), nuvargsta krumplyno ir akies obuolio išoriniai raumenys, vystosi trumparegystė. Krumplyno raumens, skleros silpnumas gali būti paveldėtas arba sukeltas bet kokios ūminės lėtinės vidaus organų ligos. Trumparegėmis gali tapti nėščios moterys trečiojo nėštumo trimestro laikotarpiu, nes dėl hormoninių pokyčių organizme ragenoje ima kauptis vanduo, ji pabrinksta ir padidėja jos laužiamoji galia. Regos pakitimai išnyksta praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, kai hormonų pusiausvyra tampa vėl normali. Šiai ydai formuotis turi įtakos ir stresas.

Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, todėl jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli, vaikai skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimas vaizdas neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo, vaikystėje gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne. Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė, tačiau negydant gali išsivystyti į tikrąją. Skiriama trijų laipsnių miopija: silpna (iki 3,0 D), vidutinė (iki 6,0 D) ir didelė (daugiau kaip 6,0 D). Augančiam vaikui būdinga progresuojanti eiga, tuo tarpu suaugus dažniau pasireiškia stabili mokykliniame amžiuje susiformavusi trumparegystė. Juo anksčiau trumparegystė prasideda, juo dažniau ji progresuoja, pasiekdama aukštą laipsnį. Lėtai progresuojanti trumparegystė padidėja mažiau kaip 1,0 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti visiškai subrendus (sulaukus 18-20 metų). Tokiais atvejais komplikacijų beveik nebūna. Greitai progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1,0 D per metus, ar stebimas „šuolio” simptomas – ryškus trumparegystės sustiprėjimas per trumpą laiką – daugiau kaip 1,5 D per metus. Dažniausiai ji nustoja progresuoti, bet pakitimai akyse lieka labai žymūs, todėl ir su akiniais žmogus mato blogai. Tai viena iš svarbiausių regėjimo invalidumo priežasčių. Svarbus prognostinis požymis įgytos trumparegystės atvejais yra pakitimų akių dugne išsivystymo laikas – jei jie atsirado anksti, tai trumparegiams per metus liga progresuoja greičiau nei tiems, kurių dugne patologinių pakitimų nebuvo. Suaugusiesiems šios ligos baigtis nevienoda – kartais pakanka akinių ar kontaktinių lęšių, kitais – vystosi sunkios trumparegystės komplikacijos, gresiančios aklumu.

Žvairumas, tinklainės pakenkimas ir atšoka, katarakta, glaukoma, labai blogas regėjimas, aklumas.