Sausų akių sindromas

Mūsų akys yra nuolat drėkinamos tam tikro drėkinamojo sluoksnio – ašarų plėvelės, kuri saugo akis nuo įvairių infekcijų. Ragenoje atsiradus sausai vietelei, akys iš karto į reaguoja lyg į svetimkūnį – parausta, bijo šviesos, dega. Tai reiškia, kad žmogaus akys yra nepakankamai drėkinamos, būtent dėl ašarų plėvelės sutrikimo – nepakankamo drėgmės kiekio. Akys sausėja dėl daugelio priežasčių.

• Vasarą akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai. Žiemos metu būtina saugotis šalčių, sausinančių akis, drėkinti patalpų orą.
• Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75 proc. vyresnių nei 65 m. žmonių gerai žino, kas yra sausos akys.
• Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, dievina kompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliai žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis.
• Jos sausėja ir dėl vaistų – kontraceptinių tablečių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies, kitų ligų.
• Taip pat dėl organizmo hormoninių pokyčių – nėštumo, menstruacijų, kūdikio žindymo. Moterys menopauzės metu dažnai skundžiasi sausomis akimis.
• Kontaktiniai lęšiai, įvairūs akių uždegimai, kitos ligos taip pat gali būti akių sausėjimo priežastis.

Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, pacientai jaučia skausmą mirkčiojant, akys bijo šviesos, mato tai geriau, tai blogiau. Akių išsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūs vokai, padidėjęs gleivių kiekis. Paraudimas padidėja ir padaugėja gleivių rytais, kiti simptomai ryškesni vakare. Sausų akių sindromas yra sunkiai diagnozuojamas, kadangi sausos akys būna ir sergant kitomis ligomis. Drauge su kitomis ligomis sausos akys vadinamos chroniška liga – sausų akių sindromu, kuri yra praktiškai nepagydoma.

Ilgainiui liga tampa lėtine.

Saugokite savo akis nuo sauso oro, dūmų, vėjo, drėkinkite kambarių orą, nepamirškite dirbtinių ašarėlių ir kuo dažniau mirksėkite.

Ilgą laiką kompiuteriu dirbantiems asmenims labai svarbu susikurti patogią bei priimtiną darbo vietą. Labai svarbu, kad kompiuterio ekranas stovėtų tiesiai dirbančiajam prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę metro. Taip pat patartina įsigyti patogią darbo kėdę, nes kitaip saugant akis visiškai nepagalvojama apie stuburą bei laikyseną.

Į ekraną rekomenduojama žiūrėti ne ilgiau kaip keturias valandas. Taip elgtis reikėtų visiems nuo mažiausio iki didžiausio. Nesilaikant šių nurodymų, akys pervargsta nuo vaizduoklio (monitoriaus) spinduliavimo, jas ima perštėti, gali sutrikti regėjimas.

Jei žmogaus regėjimas ir taip jau yra sutrikęs, optikos salonuose galima įsigyti ir specialių akinių lęšių su antirefleksine danga. Jie skirti būtent tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterių. Lęšiai padengti šia naująja danga efektyviai atmuša spindulius, kuriuos skleidžia kompiuterių ekranai. Be to, kompiuterinės technikos salonuose visuomet galima nusipirkti specialių, ant vaizduoklio ekrano dedamų „langų”, kurie atlieka panašias funkcijas kaip minėtieji akinių lęšiai.