Keratokonusas

Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Diagnozuojama maždaug 500 iš 100 000 gyventojų. Genetiškai paveldima maždaug 10 proc. atvejų. Silpnos jungtys sukelia pokyčius tarp kolageno skaidulų ragenos stromoje. Tiksli silpnų jungčių priežastis nėra nustatyta.

Keratokonusas dažniausiai diagnozuojamas antrajame ar trečiajame gyvenimo dešimtmetyje. Kuo anksčiau prasideda, tuo labiau progresuoja. Liga turi keturias stadijas. Dažniausiai pakenkia abi akis. Pakitimai stabilizuojasi apie 38-erių metų amžiaus. Matymas blogėja dėl kintančios ragenos formos. Atsiranda netaisyklingas astigmatizmas, progresuoja trumparegystė, prastėja kontrastinis aštrumas. Pacientą vargina nekokybiškas matymas. Stipresni akiniai, laikui bėgant, tampa per silpni ir pacientas vėl kreipiasi į optikos centrus. Ligai progresuojant, korekcija akiniais ir kontaktiniais lęšiais tampa neoptimali ir neefektyvi. 

Keratokonusą, remdamasis anamneze ir atlikęs specialius tyrimus, diagnozuoja akių gydytojas. Naudojama speciali oftalmologinė įranga. Atliekama refraktometrija, keratometrija, ragenos topografija, pachimetrija, biomikroskopija, tiriamas regėjimo aštrumas.

Regėjimo aštrumui koreguoti naudojami akiniai ir kontaktiniai lęšiai. Ligos progresavimui stabdyti atliekama ragenos sustiprinimo operacija (anglų kalba – corneal crosslinking). Jos metu ragena impregnuojama riboflavino tirpalu ir paveikiama ultravioletiniais spinduliais. Riboflavino ir ultravioletinių spindulių sąveikoje formuojasi naujos jungtys tarp kolageno skaidulų. Taip sustiprėja ragena ir stabilizuojasi jos forma, sustabdomas ligos progresavimas. Po šios operacijos matymo aštrumui pagerinti gali būti naudojami intraregeniniai žiedai, kurie sumažina ragenos kūgį ir refrakcijos ydą. Esant pažengusiai keratokonuso stadijai, minėti gydymo būdai yra neefektyvūs, tada vienintelė išeitis – ragenos persodinimo operacija.

Kontaktiniai lęšiai gali sukelti ragenos infekciją. Taikant operacinius gydymo būdus, ankstyvuoju laikotarpiu po operacijos taip pat galima infekcija. Persodinus rageną, išlieka ragenos atmetimo pavojus, tada ragena persodinama pakartotinai.

Blogėjant matymui, progresuojant trumparegystei ir astigmatizmui, patariama atlikti specifinius tyrimus keratokonuso diagnozei patvirtinti ar atmesti. Diagnozavus keratokonusą, su akių gydytoju reikėtų individualiai aptarti tolimesnę akių priežiūrą ir gydymą. Patariama netrinti akių, nes tuo metu spaudžiama ragena, didėja spaudimas akies viduje ir skatinamas ragenos gaubimasis bei plonėjimas.