Katarakta

Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių. Jis yra už rainelės, praleidžia ir nukreipia šviesos spindulius į tinklainę, keičia laužiamąją gebą. Kataraktos vystymuisi turi įtakos: 1. Su amžiumi susiję pakitimai – metams bėgant kinta lęšiuko struktūra, formuojasi drumstys. 2. Traumos (po akies obuolio sumušimo, sužeidimo). 3. Kai kurios ligos: cukraligė, miotoninė distrofija, lėtinis odos uždegimas, neurodermitas, sklerodermija. 4. Vaistai (kortikosteroidai, hormonai) vartojami ilgą laiką ir didelėmis dozėmis. 5. Akių ligos (glaukoma, akių uždegimai, stipri trumparegystė, atšokusi tinklainė, augliai, sutrikusi lęšiuko mityba). 6. Ultravioletiniai (ilgai dirbantiems saulėtoje vietoje), rentgeno, infraraudonieji (stiklo pūtėjams, kalviams) spinduliai. 7. Paveldimumas. 8. Įgimta katarakta pasitaiko kūdikiams, kurių motinos, nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis (kiaulyte, raudonuke, vėjaraupiais, kepenų uždegimu, poliomielitu, toksoplazmoze), vartojo kai kuriuos medikamentus, alkoholį, nikotiną, kitas toksines medžiagas, ypač pirmus tris nėštumo mėnesius.

Yra keli skirtingi kataraktos tipai. Branduolinė katarakta sukelia laipsnišką regėjimo pablogėjimą. Gali prireikti dažnai keisti akinius (net kas dvi savaites). Žievinė katarakta gali sukelti simptomus, susijusius su blogu matymu: matomi žiedai aplink daiktus, dvigubinasi daikto atvaizdas vienoje akyje. Užpakaliniai pokapsuliniai lęšiuko patamsėjimai gali pabloginti regėjimą – ypač skaitant, sukelti jautrumą ryškiai šviesai, blizgėjimui. Jei katarakta yra tik vienoje akyje, gali nebūti jokių simptomų, nes pacientas gerai mato  sveikąja akimi. Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali nepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas išnyksta.

Jei pastebėjote, kad pradėjote blogiau matyti, vaizdas nebe toks ryškus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Vaistų, išgydančių kataraktą, nėra. Pradinėse ligos stadijose reikia reguliai tikrintis akis pas gydytoją. Jis gali skirti akies medžiagų apykaitą gerinančių vaistų (kalio jodido, adenosino, vitaminų B ir C), parinks akinius. Vėlesnėse stadijose efektyviausias gydymas – operacija. Ji atliekama, kai susilpnėjęs regėjimas trukdo paciento įprastiniam gyvenimui. Tai priklauso nuo paciento amžiaus, išsilavinimo, darbo pobūdžio, skaitymo ir kasdieninių įpročių. Anksčiau operuojami ligoniai, sergantys cukriniu diabetu, kai drumstas lęšiukas apsunkina akių dugno įvertinimą ir kai lęšiuko pakitimai sukelia glaukomą. Dauguma atvejų suaugusieji operuojami nuskausminus operuojamą vietą, rečiau reikalinga bendrinė anestezija. Pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas (įsodinamas) dirbtinis. Kai kuriais atvejais dirbtinis lęšiukas neimplantuojamas. Tada, norint geriau matyti, reikia nešioti akinius ar kontaktinius lęšius. Operacija trunka 10-15 minučių. Regėjimas grįžta po 1 dienos ar kelių savaičių. Naujos technologijos leidžia operaciją atlikti per 3-4 mm pjūvį akyje. Pastaraisiais metais lęšiukas keičiamas ne visai jam sudrumstėjus. Operacija neskausminga, siūlų nesimato. Ant operuotos akies uždedamas kietas sterilus tvarstis. Į operuotą akį skiriama lašinti kortikosteroidų, antibiotikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Jei pakyla akispūdis, skiriami vaistai, mažinantys akispūdį. 95 % operuotų ligonių grįžta regėjimas.

Progresuojant kataraktai, labai pablogėja regėjimas, kai skiriama tik šviesa nuo tamsos, gali padidėti akispūdis, susergama glaukoma. Kataraktos pašalinimo operacijų metu komplikacijos vystosi apie 5 % atvejų. Dauguma komplikacijų laiku gydant praeina greitai ir regėjimas nenukenčia. Operacijų komplikacijos: kraujavimas akies viduje, akispūdžio pakilimas, antrinė katarakta, tinklainės centrinės dalies paburkimas, tinklainės atšoka, akies vidaus uždegimas.

• Esant bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
• Būtinai nešiokite apsauginius akinius darbe (pavyzdžiui, jei dirbate su metalais), sportuodami, jei yra galimybė sužaloti akis.
• Nešiokite tamsius akinius su filtru, sulaikančiu ultravioletinius spindulius, ilgai būdami ar dirbdami saulėtoje vietoje.
• Laiku gydykite visas akių ir kitų organų sistemų ligas.
• Racionaliai maitinkitės, vartokite vitaminus.

Po operacijos: 1. netrinkite akių rankomis, venkite traumų; 2. jei atsiranda skausmas, paraudimas, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją; 3. nekelkite sunkių daiktų virš 5 kg; 4. venkite įtemptų pratimų, plaukiojimo, vėjo; 5. namų ruošoje turėtų kas nors padėti; 6. galvą plaukite palenkę ją atgal; 7. akių masažo venkite 6 savaites; 8. lytiniai santykiai leidžiami tik po kelių savaičių po operacijos; 9. nevairuokite automobilio be gydytojo leidimo; 10. nauji akiniai parenkami 4-8 savaitę po operacijos.