Astigmatizmas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Astigmatizmas („a“ – be, „stigma“ – taškas – betaškė akis) – regos sutrikimas, pasireiškiantis neryškiu, iškraipytu matymu, atsirandančiu dėl ragenos netolygumo ir dėl to skirtingais kampais praeinančių šviesos spindulių, kurie nesusikerta viename taške tinklainėje, bet būna išsisklaidę įvairiomis kryptimis.

Ligos eiga

Įgimtas astigmatizmas pasireiškia jau vaikystėje. Jį atpažinti galima, jei vaikas žiūrėdamas į daiktus raukosi, kraipo galvą, arba sukioja daiktą, geriau jį pamatytų. Tokie vaikai gali sunkiau orientuotis aplinkoje, skųstis galvos skausmais. Nekoreguojant astigmatizmo, regėjimas tik prastėja. Ar žmogui yra kitas regos sutrikimas, pavyzdžiui, trumparegystė, pasakyti gali tik specialistas ištyręs akį. Įgytas astigmatizmas išryškėja po kurio laiko po akį žalojančio įvykio, tai gali būti tiesioginė trauma, akies uždegimas (uveitas) ar chirurginės procedūros. Tokiu atveju regėjimas ims trikti vienoje akyje. Astigmatizmo yra kelios rūšys, priklausomai nuo to, kaip yra iškreipiami spinduliai. Gali būti ištemptas vaizdas žiūrint kuria nors linija, gali būti tiesiog neryškus matymas, kaip per rūką, o gali būti vienu metu ir trumparegystės, ir toliaregystės požymių. Blogas matymas labai vargina, todėl tokiems žmonėms būdingi galvos skausmai, jie gali skųstis bendru silpnumu. Yra pastebėta, kad astigmatikai dažniau serga migrena, o regos korekcija padeda sumažinti skausmus.

Į viršų

Gydytojai

Oftalmologas | akių gydytojas

Vilnius

Oftalmologas | akių gydytojas

Vilnius

Oftalmologas | akių gydytojas

Vilnius

Į viršų