Ašarų aparato ligos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Ašarų aparato ligos sudaro 6—10% visų akių ligų. Tai gali būti įgimta patologija, uždegimas, sužeidimas, sumušimas, nudegimas, augliai.

Dažniausiai ašarų aparato pakitimai pasireiškia ašarojimu arba tokia būsena, kai ašarų mažai ar jų visai nėra.

Priežastys

Ašarų aparato ligos skirstomos į ašarų liaukų ligas ir ašarų aparato nutekamosios dalies ligas.

Ašarų liaukų ligoms priskiriama: ašarų liaukos anomalija, ašarų liaukos uždegimas, Sjogreno sindromas, navikai. Liaukų anomalija – tai neišsivysčiusi, nepakankamai susiformavusi liauka. Dar gali būti ptosis (nukritęs viršutinis vokas). Nepakankamai išsivysčiusi ašarų liauka neišskiria tiek ašarų, kiek reikia normaliai akiai arba išskiria per daug. Tuomet akys nuolat ašaroja. Šiuo atveju reikia stengtis sumažinti ašarų sekreciją. Ašarų liaukos uždegimas (dakriodentitas) gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminį uždegimą sukelia bakterinė arba virusinė infekcija. Kartais jis gali būti kaip persirgtos kiaulytės, gripo, anginos ar kitos infekcinės ligos komplikacija. Dažniausiai juo serga vaikai ir jauni žmonės. Lėtinis uždegimas būna sergant infekcine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu) arba susergama neišsigydžius ūminio uždegimo. Sjogreno sindromas – tai autoimuninė liga, pažeidžianti išorinės sekrecijos liaukas. Jis pasireiškia akių sausumu. Dažniau serga moterys poklimakteriniu laikotarpiu. Navikai – ašarų liaukų gerybiniai navikai – angioma (nepiktybinis navikas, išsivystantis iš kraujagyslių arba limfagyslių), adenoma (nepiktybinis liaukinio epitelio auglys, vadinamas išauga) ir limfangioma (gana reta limfinės sistemos anomalija, savo išvaizda primenanti minkštą gerybinį naviką, kuris dažniausiai sukelia funkcines ir kosmetines problemas. Tai įgimtas defektas, netaisyklingas kraujagyslių išsivystymas, dėl kurio užsikemša limfinė sistema ir po oda susidaro skysčio burbuliukai). Piktybiniai navikai dažniausiai esti mišrūs. Retai formuojasi sarkoma arba karcidoma.

Ašarų aparato nutekamosios dalies ligoms priskiriama: ašarinės akutės atvirtimas (dažniausiai įgijama sergant lėtiniais alerginiais akies junginės ir voko uždegimais, esant surandėjusiems vokams, senatviniam vokų suglebimui. Akis ašaroja, nes ašarinė akutė nepasineria į ašarų ežerą ir nesugeria ašarų), nesusiformavusi ašarų akutė (dažniausiai tai įgimta anomalija, nors gali užakti ir susižeidus, nudegus), ašarinės akutės susiaurėjimas ir ašarų kanalėlio susiaurėjimas (atsiranda dėl uždegimų, svetimkūnių, sužeidimų. Dažniausiai susiaurėja kanalėlio pradžia, ašaros nenuteka jiems skirtais kanalais todėl ašarojama), ištekamojo ašarinio latako susiaurėjimas (atsiranda dėl lėtinės slogos, nosies gleivinės uždegimo, traumų. Dažniausiai susiaurėja ties anga į nosį), ašarų kanalėlio uždegimas (gali būti lėtinis ir ūmus. Lėtiniu susergama, kai susiaurėja arba užanka ašarų latakas. Maišelyje susilaiko sekretas ir pamažu maišelio sienelės išsitempia. Skaidrus maišelio skystis virsta gleivingu, pūlingu. Akys traiškanoja ir ašaroja. Ūmiu dažniausiai serga vyresni žmonės. Susergama patekus infekcijai) ir navikai (dažniausiai būna gerybiniai – papiloma, melanoma).

Į viršų

Gydytojai

Oftalmologas | akių gydytojas

Vilnius

Oftalmologas | akių gydytojas

Vilnius

Oftalmologas | akių gydytojas

Vilnius

Į viršų