Amžinė geltonosios dėmės degeneracija, makula

Vienintelis įrodytas rizikos veiksnys yra amžius. Daug sąsajų nustatyta su rūkymu, arterine hipertenzija, paveldėjimu. Kiti įtariami rizikos veiksniai nėra galutinai patvirtinti: nutukimas, dieta, moteriška lytis, saulės spindulių poveikis, uždegimas, antioksidantų trūkumas.

Dažniausiai nustatomi tokie geltonosios dėmės degeneracijos simptomai – spausdintas tekstas būna neaiškus, regėjimo lauko viduryje atsiranda tamsi dėmė, tiesios linijos atrodo kreivos arba su pertrūkiais.

Klinikinių požymių eiga priklauso nuo ligos formos ir pažeidimų vietos. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija yra ankstyvoji ir vėlyvoji. Esant ankstyvajai ligos stadijai nustatomi smulkūs, apvalūs, šviesiai gelsvi židinėliai – minkštos drūzos, vėliau židinėliai didėja, susilieja, sutrinka tinklainės pigmentacija.

Vėlyvajai AGDD būdingos dvi formos: sausoji (atrofinė) ir neovaskulinė, arba eksudacinė.

Atrofinės ligos formos atvejais pažeidžiami gyslainės kapiliarai, pigmentinis tinklainės epitelis, fotoreceptoriai, nustatomi pigmentacijos pokyčiai, tinklainės pigmentinio epitelio atrofija (geografinė atrofija). Neovaskulinė, arba eksudacinė, degeneracija ženkliai sunkesnė ir iki 90 proc. atvejų gali sukelti aklumą. Naujadarės gyslainės kraujagyslės auga po tinklaine ir tarp tinklainės sluoksnių. Gali būti pigmentinio tinklainės epitelio atšokimas, kraujosruvos, kietieji eksudatai centrinėje tinklainės dalyje, disciforminiai randiniai pokyčiai, sukeliantys negrįžtamą regėjimo praradimą. Ankstyvosios AGDD metu dažnai pacientai neturi nusiskundimų. Ligonis gali matyti iškraipytus daiktus, didesnius arba mažesnius, netaisyklingus vaizdus (metamorfopsija). Metamorfopsija nustatoma Amslerio lentele. Centrinis matymas laipsniškai mažėja. Neovaskulinės, arba eksudacinės, degeneracijos atvejais regėjimo netenkama greičiau, ligonis mato ženkliai mažiau nei sergantieji sausąja (atrofine) AGDD, kurios prognozė yra geresnė.

Kadangi AGDD pažeidžia centrinę tinklainės dalį, sutrinka centrinė rega, pablogėja ligonių gyvenimo kokybė, jie negali skaityti, rašyti, vairuoti, atlikti buities darbų, dažniau patiria kaulų lūžių. Todėl AGDD prevencija bei ligos progresavimo stabdymas yra svarbi ne tik oftalmologų, bet ir šeimos gydytojų, gerontologų užduotis.

Manoma, kad šios ligos vystymuisi reikšmės turi oksidaciniai procesai, todėl profilaktiškai reikia gerti antioksidantus ir maisto papildus, gerinančius regėjimą. Karotinoidų, kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų organizmas negamina. Jie turi būti gaunami su maistu arba maisto papildais.