Akių traumos

Akių pažeidimus galima suskirstyti į pramoninius, žemės ūkio, buities ir vaikų traumas. Atskirai reikėtų išskirti kovines (karo) traumas. Pramoninės traumos įvyksta pažeidus akį metalo skeveldromis, drožlėmis, stiklo šukėmis, akmenų, anglių dalelėmis. Žemdirbių akių traumos panašios į pramonines traumas, tačiau kai kurios žemės ūkio traumos yra specifinės (karvė įduria ragu, gyvulys įspiria, akis pažeidžiama botagu, į akį pakliūva spaliai, pelai ir kt.). Labai įvairios buitinės traumos (akis sužalojama žirklėmis, adata, peiliu, stiklu, lazda, patekus svetimkūniui ir kt.). Vaikai daugiausia susižeidžia žaizdami ir išdykaudami (aštriais daiktais, šaudydami lanku, žaisliniu pistoletu, timpomis, mėtydami akmenis, sniego gniūžtes, sprogdindami įvairius sprogmenis, pirotechniką ir kt.).

Dažna akių trauma – akių nudegimai. Jie gali būti terminiai ir cheminiai. Terminius nudegimus sukelia įkaitę metalai, verdantis vanduo ar vandens garai, liepsna. Visus cheminius nudegimus galima skirstyti į nudegimus rūgštimi ir nudegimus šarmais.

Akies traumos metu pažeidžiamos išorinės akies dalys (ragena, odena, junginė) ir šalia esantys organai bei audiniai (vokai, akiduobės sužalojimai), rečiau pažeidžiami gilesni akies organai, lęšiukas, rainelė, stiklakūnis, tinklainė, gyslainė.

1. Paviršinė trauma: 1. įvairūs sumušimai, pasireiškiantys vokų mėlyne, kraujosrūvomis; 2. ragenos nubrozdinimas, dažnai sukeliamas mažų greitai judančių objektų; 3. svetimkūniai, patekę į akį; 4. voko įplyšimas dėl aštrių objektų poveikio.
2. Buka trauma: 1. lūžiai su dislokacija, kai trenkus į akies sritį dideliam daiktui, lūžta apatinės akiduobės sienelės kaulai ir akies obuolys gali išsiveržti į žandinį antį; 2. kaulų lūžiai, pažeidžiantys akiduobės plyšį, kuriuo eina nervai, judinantys akį, ir bendro jutimo bei regos nervas. Dėl šios traumos gali ištikti aklumas, negalėjimas pasukti akies; 3. akies obuolio plyšimas ar pradūrimas; 4. hyphaema – prikraujavimas į priekinę akies kamerą, lemia regos silpnumą, nėra raudono akies reflekso; 5. tinklainės atšoka dėl trumparegystės ir didelio fizinio krūvio, padidėjusio kraujospūdžio; 6. prikraujavimas į stiklakūnį, intraokulinis svetimkūnis ir kt.
3. Akių nudegimai. Jie skirstomi į keturis laipsnius: I – lengvo laipsnio nudegimas – vokų ir junginės paraudimas, ragenos epitelio erozija. II – vidutinio sunkumo nudegimas – vokuose – pūslės, junginė pabalusi (dėl išemijos), ant jos gali būti plėvių, ragenos paviršutiniai sluoksniai drumsti, paviršius nelygus. Pro rageną galima įžiūrėti rainelę ir vyzdį. III – sunkaus laipsnio nudegimas – vokuose visų odos sluoksnių nekrozė (organo arba jo dalies žuvimas, kai aplinkiniai audiniai dar gyvi), junginėje – gili nekrozė, išemija, junginė puri, joje matyti tamsios užsikimšusios kraujagyslės, ragenoje – nekrozė, intensyvi drumstis, primenanti matinį stiklą. Pro rageną rainelė neįžiūrima, matyti tik vyzdžio kontūrai. IV – labai sunkaus laipsnio nudegimas – vokuose – odos ir poodinės ląstelienos nekrozė (gali būti iki akiduobės kaulų), junginėje – gili nekrozė, junginė blyški, ragenoje – gili nekrozė ir intensyvi drumstis, primenanti porcelianą. Gilesnių akies darinių per tokią rageną neįmanoma pamatyti. Cheminių nudegimų sunkumo laipsnis priklauso nuo daugelio faktorių: medžiagos cheminių savybių, temperatūros, kontakto su akies audiniais laiko, slėgio, su kuriuo cheminė medžiaga patenka į akies audinius ir kt.

Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka klinikos. Akies apžiūros metu nustatomi simptomai, apžiūrimas akies dugnas, nustatomi tinklainės, gyslainės, stiklakūnio pažeidimai. Specialiu mikroskopu nustatomi akikrislai ir pašalinami, mikroskopijos pagalba nustatomi ragenos nubrozdinimai. Reikalui esant, naudojami instrumentiniai tyrimai: rentgeno pagalba nustatomi veido kaulų lūžiai, svetimkūniai akyje. Taip pat svetimkūnius galima nustatyti ir ultragarsu. Sudėtingais atvejais gali būti daroma ir kompiuterinė tomograma.

Pirmiausia ligonį reikia nuraminti, atlikti nuskausminimą, sustabdyti kraujavimą. Tuomet gali būti skiriami vietiniai anestetikai, vietiniai ir sisteminiai antibiotikai, skiepai nuo stabligės, skiriamos fizioterapijos procedūros. Dauguma paviršinių pažeidimų gydoma medikamentais, esant plyšimams, vidinių akies struktūrų pažeidimui, svetimkūniui, gydoma chirurgiškai. Giliai sužeista akis tik operuojama. Specialiu mikroskopu šalinami akikrisliai. Ragenos nubrozdinimai paprastai nuskausminami ir sugyja per 48 val. Esant akies obuolio pažeidimams, atliekamos sudėtingos operacijos, susiuvamos žaizdos. Paprastai duodama vyzdžius plečiančių ir raumenis atpalaiduojančių vaistų, kad akis ilsėtųsi.

Pastaruoju metu plačiai naudojama lazerinė chirurgija, leidžianti stimuliuoti vidinių akies dangalų funkcijas. Tai labai svarbu po traumos sumažėjus vidiniam akies spaudimui.

Akies sumušimas labai pavojingas. Jeigu akies obuolys nepažeistas, atvirų žaizdų nėra, iš pradžių gali atrodyti, kad nieko neatsitiko. Tačiau iš tikrųjų akis yra toks jautrus ir sudėtingas organas, kad net lengvos jos traumos gali sukelti rimtas komplikacijas. Sumuštos akies viduje gali išsilieti kraujas. Jeigu ji negydoma, kraujas sukreša ir ilgainiui virsta jungiamuoju audiniu. Dėl to galimas tinklainės atsiskyrimas arba lęšiuko trauma, dėl kurių ilgainiui išsivysto katarakta ir visiškai apankama. Gilių traumų pasekmė dažnai būna aklumas.

Esant III-IV laipsnio nudegimams, ragena gali perforuoti (suskylinėti) dėl jos nekrozės. Tai labai sunki komplikacija. Po nudegimų lieka grubūs vokų randai, vokai neuždengia akies obuolio, kartais atsiranda akies obuolio ir vokų junginės sąaugos. Ragenoje lieka grubios drumstys. Regos aštrumas labai sumažėja. Akies audinių regeneracija trunka labai ilgai.

Dėl menkiausios traumos reikia kreiptis į gydytojus, nes gali išsivystyti infekcija ir tada padėti jau beveik nebeįmanoma.

Akies trauma- tai ne tik fizinė negalia, bet ir psichologinė trauma žmogui, nes dažniausiai nukenčia jauni ir darbingo amžiaus žmonės. Traumos pavyktų išvengti, jei būtų laikomasi darbo saugos taisyklių tiek pramonėje, tiek buityje. Efektyviausia saugos priemonė- apsaugos akiniai, skydeliai.

Patekus į akį cheminėms medžiagoms, reikia ją 30–40 minučių plauti šaltu arba drungnu tekančiu vandeniu. Vandeniu išplovus akis, derėtų padaryti šlapius tamponus ir jais kruopščiai nuvalyti odos vietas, ant kurių pateko nuodingas skystis. Galima išvertus voką pavalyti akį. Tą patį reikia daryti ir nudegus akį. Patekus dulkėms, taip pat reikia akį išplauti vandeniu ir dažnai mirksėti. Mirksint dulkės pasišalina. Patekus svetimkūniui, akies negalima trinti, čiupinėti ir maigyti. Akį taip pat reikia išplauti. Kartais su vandeniu svetimkūnis pasišalina. Jeigu po plovimo svetimkūnis lieka akyje, ją kruopščiai apžiūrėkite. Jeigu svetimkūnis negiliai, jį galima pašalinti pincetu ar sudrėkintu tamponėliu. Jeigu drožlė ar kristalas tūno giliai akyje, patys nieko nedarykite. Greitai ligonį gabenkite apžiūrėti pas specialistus. Jeigu patys mėginsite iš akies traukti giliai tūnantį svetimkūnį, galite nepagydomai pažeisti akies audinius. Galima įlašinti dirbtinių ašarų. Negalima naudoti jokių kitų akių lašų ar vaistų.

Net į akį įtiškus vedančio vandens gali padrumzlėti ragena ir išsivystyti vadinamoji nudegimo liga, dėl kurios vėliau visiškai apankama. Jeigu išplovus ir nuvalius akis skausmas nepraeina, akys raudonuoja, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją arba akių traumų punktą. Į akį įsmigus daiktui (tai gali būti peilis, šakutė, vinis, viela, medžio šaka ir t.t.), patiems jo iš akies traukti negalima jokiais būdais. Įsmigę daiktai dažnai būna sužeidę ne vieną akies sluoksnį. Teikdami medicininę pagalbą, apsiribokite tik nuskausminamaisiais vaistais, uždėtu lengvu tvarsčiu ir nedelsdami kreipkitės į medikus. Ligonį transportuoti reikia gulimoje padėtyje. Jam negalima duoti nei gerti, nei valgyti, nes tokie ligoniai nedelsiant yra operuojami.