Trečdalį besigydančių vilniečių savivaldybė ketina palikti „už borto“

Teksto dydis:

Trečdalį besigydančių vilniečių savivaldybė ketina palikti „už borto“

2018 vas. 5 16:00

Paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė planuoja iš miesto biudžeto skirti apie 4 mln. eurų papildomą finansavimą gydymo įstaigoms už prisirašiusius pacientus. Savivaldybė šį pinigų skyrimą deklaruoja kaip dotaciją medicinos įstaigoms, nes šios neišsilaiko iš TLK finansuojamų lėšų ir nori savo pavyzdžiu parodyti, kad sveikatos sistema negali gyvuoti esant tokiam finansavimui. Ketinimas, žinoma, gražus, tačiau fundamentali problema yra ta, kad finansavimą numatoma skirti ne visoms Vilniaus miesto gydymo įstaigoms, bet tik savivaldybės poliklinikoms.

„Tokia praktika yra neteisinga ir nesąžininga , nes apie 35 proc. miesto gyventojų, kurie yra prisirašę prie privačių gydymo įstaigų, bus atkirsti nuo galimybės gauti geresnes medicinines paslaugas ir bus tiesiog diskriminuojami“, – sako pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo „Inmedica“ direktorė Laura Penikienė.

Kitose sferose, pavyzdžiui, skiriant kompensacijas tėveliams už vaikus, kurie lanko privačius darželius, savivaldybė yra sudariusi lygias sąlygas visoms asmenų grupėms, tačiau medicinoje elgiasi kažkodėl priešingai ir diskriminuoja kai kurias pacientų grupes.

„Savivaldybės biudžetas surenkamas iš VISŲ miesto gyventojų mokamų mokesčių. Ar kas nors paklausė vilniečių, kaip jie pageidautų, kad būtų skirstomi pinigai? Neabejotinai kiekvienas miesto gyventojas norėtų, kad jo sumokami mokesčiai nueitų tai gydymo įstaigai, kurioje gydosi būtent jis, kad ten atsirastų daugiau gydytojų, jiems didėtų atlyginimai, mažėtų krūvis ir laukimo eilės“, – įsitikinusi L. Penikienė.

Medikai sako nesuprantantys tokios savivaldybės pozicijos, nes privačios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikia lygiai tokias pat nemokamas paslaugas pacientams, kaip ir bet kuri valdiška poliklinika, o tos paslaugos yra apmokamos iš PSDF biudžeto pagal įtvirtintą principą „pinigai seka pacientą“.

„Už šeimos gydytojo paslaugas apmokama pagal prie gydymo įstaigos prisirašiusių pacientų skaičių. Už bet kurio Lietuvos miesto pilietį TLK moka vienodą sumą nepriklausomai nuo to, ar jis pasirinko gydytis savivaldybės pavaldume veikiančioje poliklinikoje ar privačiomis lėšomis įkurtoje gydymo įstaigoje. Sunku suvokti, kodėl vienintelė Vilniaus miesto savivaldybė gali iš visų mokesčius mokančių pacientų surinktų pinigų paimti virš 4 mln. eurų ir juos paskirti vien tik jos pavaldume veikiančių pirminio lygio gydymo įstaigų šeimos gydytojų atlyginimams didinti, šių įstaigų gerbūviui gerinti? Kuo blogesni, pavyzdžiui, Vilniaus rajono poliklinikoje dirbantys gydytojai ir joje besigydantys miesto gyventojai? Kodėl tokių užmojų nepateikė kitų miestų savivaldybės? Gal jos supranta, kad tokiu elgesiu sudarys dirbtinę konkurenciją ir pažeis įstatymus?“, – piktinasi Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Vilniaus miesto savivaldybė deklaruoja šį pinigų skyrimą, kaip paramą savo įstaigoms, kurios neišsilaiko iš TLK finansuojamų lėšų.

„Situacija sveikatos priežiūros įstaigose iš tiesų yra sudėtinga,  ir mums suprantamas toks Vilniaus savivaldybės rūpestis bei noras savo pavyzdžiu ir realiais veiksmais prisidėti prie situacijos gerinimo. Bet paslaugų finansavimas bei gydymo įstaigų išgyvenimo klausimas – tai ne lokali, o valstybinio lygio problema, liečianti visas Lietuvos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Dėl to šie klausimai ir turi būti sprendžiami valstybiniu lygiu“, – teigia D. Kazlauskienė

Pacientų diskriminaciją įžvelgiančios Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija bei Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, vienijančios privačius sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjus, raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius.

„Esame įsitikinę, kad sprendimas dotuoti išskirtinai tik savivaldybei pavaldžias pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas yra diskriminacinis ir pažeidžiantis sąžiningos konkurencijos principus. Atsižvelgiant į tai, kad tiek privatūs, tiek viešieji pirminės asmens sveikatos priežiūros tiekėjai vykdo savivaldybės funkciją, o pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, gyventojas gali būti prisirašęs tik prie vieno šeimos gydytojo, manome, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo rūpintis visų be išimties vilniečių sveikatos priežiūra, neskirstant kokios juridinės formos gydymo įstaigoje gyventojui yra suteikiamos valstybės kompensuojamos šeimos medicinos paslaugos“, – rašoma kreipimesi.

Asociacijos siūlo, kad minėta dotacija būtų skiriama ne konkrečioms įstaigoms, o būtų susieta su TLK mokamu įkainiu už kiekvieną pacientą. Taip normatyvus įvykdžiusios įstaigos galėtų gauti atitinkamą priedą atsižvelgiant į tai, kiek vilniečių naudojasi šeimos medicinos paslaugomis. Taip nebūtų pažeista sąžininga konkurencija.

„Tikiuosi, kad ir Vilniaus miesto savivaldybei nebus leista savivaliauti ir SAM įžvelgs konkurencijos taisyklių pažeidimus, nes visos Lietuvos įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išgyvena tokį pat sunkų laikmetį ir negalima skirti prioritetų tik atskiroms įstaigoms“, – sako D. Kazlauskienė.

Jai pritaria ir Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius: „Vertinant faktą, kad visi šeimos medicinos rinkos tiekėjai gauna identišką užmokestį už prisirašiusį pacientą, tačiau skirtingai nei viešosios įstaigos, privatūs tiekėjai geba nuomoti ar įsigyti patalpas, reikalingą aparatūrą, išlaikyti ir atnaujinti infrastruktūrą, savivaldybės iniciatyva remti išskirtinai tik viešas, pavaldžias sau gydymo įstaigas, neatrodo teisinga visų vilniečių atžvilgiu. Tokiu būdu įstaigos, suteikiančios vilniečiams šeimos gydytojo paslaugas ir nesudarančios jokios naštos savivaldybės biudžetui, yra nustumiamos į šoną, o jų pacientai baudžiami“

 

Komentuoti

Video