Nemylėtas nemoka mylėti...

Teksto dydis:

Nemylėtas nemoka mylėti...

2017.06.20 08:00

Nesvarbu, kiek metų būtume sulaukę, kai kada pasijaučiame, tarsi gyventume nepažįstamame krašte tarp neperprantamo elgesio žmonių, niekada negirdėjusių žmogiškos kalbos, neregėjusių žmogiško elgesio...

Naujausia viešai paskelbta žinia: „Į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių moteris (gim. 1995 m.) ir vyras (gim. 1996 m.) atvežė sūnų (gim. 2017 m.). Ligoninės priėmimo skyriuje berniukui nustatytas dešinės kojos sutinimas, galimos kraujosruvos ant abiejų skruostų. Jis išvežtas į Kauno ligoninę, kur gydomas įtarus kojos kaulo lūžimą ir sumušimus. Pirminiais duomenimis, įtariamas tėvų smurtas artimoje aplinkoje prieš mažametį. Abu tėvai uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.“

Smurtas, nepriežiūra ar nelaimingas atsitikimas?

Tiems, kas gyvena apsupti vaikų čiauškesio, paskendę jų kasdieniuose, tačiau labai svarbiuose rūpestėliuose, kuriems nuovargio arba blogos nuotaikos raukšles išlygina vaikiškos rankelės, tiesiog sunku suvokti, jog yra ir kitokių namų – be šilumos, be artimųjų meilės, kuriuose klesti nemokšiškumas, abejingumas, prievarta ir žiaurumas patiems mažiausiems. Sumušti, užmušti, nukritę, nudeginti, psichiškai sužaloti vaikai. Dar neišmokę kalbėti, negalintys pasiskųsti, juo labiau – apsiginti... Dėl jų patiriamo skausmo kalti ne kokie žiaurūs užkariautojai, svetimieji, bet patys gimdytojai. Tie, kurių pareiga – mylėti, globoti ir saugoti.

Į VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninę dėl vairių traumų kasmet kreipiasi per 16 tūkst. vaikų. Iš jų 3 tūkst. – dėl galvos traumų, kurių penktadalį tenka gydyti ligoninėje. Apie 70 vaikų iki 1 metų amžiaus gydoma Neurochirurgijos poskyryje. Tokius skaičius pateikė gydytojas neurochirurgas dr. Ramūnas Raugalas kasmetėje konferencijoje, skirtoje Tarptautinei vaikų gynimo dienai „Smurtas prieš vaikus. Jo poveikis sveikatai. Ką gali gydytojas?“. Didžiausia traumų dalis (net 96 proc.) – kritimai: kelių mėnesių vaikas nukrito nuo stalo, iškrito pro langą. Gydytojams tenka spręsti, kas tai – smurtas, nepriežiūra ar nelaimingas atsitikimas? Tėvai dažniausia bando situaciją dailinti. Tačiau, kas turi valdyti suaugusio žmogaus smegenis, kad jis galėtų purtyti ir trankyti kūdikį? Ir išvis, ar jis vertas žmogaus vardo? Neurochirurgas primena, kad labai pavojingas ir gresiantis sunkiomis pasekmėmis yra kūdikio supurtymas. Dažniausia tai yra smurtas, nes tėvai praranda kantrybę ir smarkiai supurto verkiantį kūdikį. Pasekmės – raidos, regos sutrikimai, epilepsija. Gydymas sunkus, ilgalaikis, neretai – chirurginis. Vaikų ligoninė apie tokius atvejus informuoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Vaikų traumatologijos skyriaus vedėja dr. Jolanta Labanauskienė sako, kad nemaža problema, jog Lietuvoje yra per mažai gydytojų pediatrų. Šeimos gydytojams neretai sunkiau diferencijuoti smurtą ir nepriežiūrą. Pediatrai apie smurtą prieš vaikus praneša net 48 – 52 proc. dažniau nei kiti gydytojai. „Jeigu atvežami vaikai, susimušę su bendraklasiais, sužaloti, tuomet aišku, kas ir dėl ko kaltas. Tačiau kai iš namų atvežami sumušti, sulaužytomis galūnėmis, sukrėsti vaikai, kuriems dar tik pusantrų – dveji metukai...,“ – baisisi gydytoja. Ne visada pastebimas ir teisingai įvertinamas psichologinis smurtas.

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus duomenimis, pernai į Vaikų ligoninę dėl nudegimų atvežti 458 vaikai. „Metų vaikas nusidegino prisilietęs prie šašlykinės. Kitas vaikas nusiplikino galvą karštu aliejumi... Kas tai – nepriežiūra ar atsitiktinumas? Nudegimai pažeidžia ne tik odą, bet ir gilesnius audinius, sukelia daug skausmo. Jų gydymas sudėtingas ir brangus, dažnai lieka randų, kontraktūrų, kurių šalinimui taip pat prireikia brangaus gydymo, – kalba gydytojas ortopedas-traumatologas Vidas Misevičius. – Labai dažnai taip nutinka dėl nepakankamos priežiūros, tėvų neatsakingumo ir žinių stokos. Vaikai nukenčia nuo karštų gėrimų, verdančio vandens, buitinės chemijos ir kosmetikos. 76 proc. nusideginusiųjų – ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ketvirtadalį jų tenka hospitalizuoti. Vaikų ligoninės statistika rodo, kad dėl nudegimų dažniausia kreipiamasi sekmadieniais, o pavojingiausias metas – atostogų laikotarpis (liepa-rugpjūtis).“ Kad ir kaip žiauriai tai skambėtų, tačiau tokia yra mūsų šalies kasdienybė. Gydytojams nuolat tenka gelbėti tų mažučių gyvybę, sveikatą.

Klastingoji mažakraujyst

Gydytoja hematologė Audronė Mulevičienė teigia, kad šiais visuotinės gerovės ir netgi persisotinimo laikais neretai tenka diagnozuoti vaikų mažakraujystę, kuri ilgą laiką nebyliai žaloja vaiko sveikatą. Dažniausia ji nustatoma visiškai atsitiktinai, atlikus bendrą kraujo tyrimą. „Deja, ši liga paliečia ne tik sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančius vaikus, kuriems stinga maisto. Bėdos ištinka ir išsilavinusių, pasiturinčių šeimų atžalas. Kartais, norint juos išgelbėti, dėl ryškaus deguonies trūkumo organizme tenka netgi perpilti eritrocitų masę, – dalijasi patirtimi gydytoja. – Šiandien tiek tėvai, tiek sveikatos priežiūros specialistai per mažai dėmesio skiria kokybiškai ir visavertei vaikų mitybai. Šeimos gydytojai, lankantys naujagimius namuose, turėtų kuo daugiau aiškinti jauniems tėvams apie sveiką vaikų mitybą. Dažnai mažakraujyste suserga tie vaikai, kuriems taikomos mokslo įrodymais nepagrįstos dietos. Nors gydytojai jaunoms mamos rekomenduoja žindyti vaikus, tačiau po gimdymo jos skubiai išvyksta namo, o ten jas pirmiausia pasiekia ir nemažą įtaką vaikų mitybai daro finansinių interesų turinčios verslo grupės – pieno mišinių, dirbtinių maitinimo priemonių, saldžių maisto produktų, gėrimų gamintojai ir platintojai. Būtina, kad atsakingos valdžios institucijos daugiau dėmesio skirtų racionalios mitybos rekomendacijoms diegimui, visuomenės švietimui, verslo grupių veiklos reguliavimui ir kontrolei.“

Toksinio streso įspaudas – visam gyvenimui

Ar yra veiksmingų psichosocialinės pagalbos būdų smurto priežastims ir pasekmėms mažinti? Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro prof. Dainius Pūras pasidžiaugė, kad pagaliau sulaukėme įstatymo, draudžiančio smurtauti prieš vaikus, kurio politikai ilgai nesiryžo priimti. Pediatrai ir kiti gydytojai siunčia aiškią žinią politikams bei visuomenei – vaikystėje patirtas smurtas ir toksinis stresas žaloja asmens ir visuomenės sveikatą, tampa rimtais rizikos veiksniais psichikos sveikatai bei lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui. Prof. D. Pūras teigia, kad negalima taupyti smurto prevencijos sąskaita: „Tarp svarbiausių žinių, kurios nuolat turi būti siunčiamos sprendimus darantiems politikams ir šviečiant visuomenę yra šios: smurtas neturi būti rūšiuojamas pagal sunkumo laipsnius. Nepateisinamas ir žalingas vaikų raidai ir sveikatai yra bet koks smurtas. Tėvus reikia šviesti ir mokyti tėvystės, neprievartinio auklėjimo būdų, kad visuomenėje įsivyrautų suvokimas, jog smurtavimas ir auklėjimas yra nesuderinami.“

Daugelį konferencijos dalyvių sudomino naujas „toksinio streso“ terminas. „Nuolat nepatenkinami emociniai poreikiai ankstyvoje vaikystėje sukelia negrįžtamus pakitimus smegenų veikloje ir užprogramuoja fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus visam gyvenimui, – sako prof. D. Pūras. – Ikimokyklinio amžiaus vaiko raidai ir sveikatai vienodai žalingas ir gyvenimas smurtaujančioje, geriančių tėvų šeimoje, ir, jeigu jis ilgiau kaip tris mėnesius gyvena globos įstaigoje. Todėl būtina plėtoti tokią kompleksinių paslaugų infrastruktūrą, kad vaikai nebegyventų nei smurtaujančiose šeimose, nei kūdikių namuose, nei kitokiose globos įstaigose.“

Trūksta pagalbos šeimai sistemos

Privalome sukurti tokias sąlygas, kad vaikai nekentėtų nuo smurto, kad augtų saugūs ir sveiki. Tačiau, kaip teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kol kas Lietuvoje smurtaujama ne tik socialinės rizikos, bet ir iš pažiūros gerose šeimose. „Nepriežiūra – dar viena smurto rūšių. Atsisakymas skiepyti, gydymas pas ekstrasensus, įvairiausi mitybos „eksperimentai“ – tai tik dalis to, ką tenka iškentėti vaikams, – sako pareigūnė. – Bėda ta, kad Lietuvoje pernelyg aiškiai atribotos sritys ir kompetencijos, nėra vieningos paslaugų šeimai sistemos, o esama pagalba – apgailėtina. Mažėja pediatrų, rajonuose naikinami pediatrijos skyriai, labai stinga ir psichologinės bei psichiatrinės pagalbos. Jos, galima sakyti, nėra. Įvesti privalomus profilaktinius skiepus tik SAM ministro įsakymu buvo neteisinga. Tėvai turėtų prisiimti atsakomybę už atsisakymą skiepyti, pasirašyti apie vaikų negydymą ir nepriežiūrą.“

Nuo 2017 m. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, fizinio smurto sąvoka apima ir fizines bausmes. Visi privalo įsisąmoninti, kad diržas negali būti auklėjimo priemone. Specialistai sutaria, jog pagalbos reikia tiek nukentėjusiems nuo smurto, tiek smurtautojams. Tai nelengva. Pradėti reikėtų nuo tėvystės įgūdžių ugdymo. Kas tai turėtų daryti? Gydytojai pediatrai, šeimos gydytojai ar psichiatrai, socialiniai darbuotojai, o gal, vis dėlto, mokykla? Gal vertėtų prisiminti išeitinius taškus: gydytojų pašaukimas – gydyti, o mokytojų – mokyti. Veltui mokyklos didžiuojasi, kas pavasarį palydinčios abiturientus „į gyvenimą“, jeigu neįdiegia jiems pačių pagrindinių to gyvenimo įgūdžių. Juk ne kiekvienas bus informacinių technologijų inžinierius, pardavėjas ar mechanikas, o tėvu ir motina teks būti kiekvienam, tai ar ne būtent šia linkme reikėtų mąstyti, svarstant eilinę švietimo reformą, o ne metai iš metų gaudyti vėjus laukuose?

Nors tai ir ne paguoda, bet Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje smurtaujama prieš negalinčius apsiginti. PSO statistika rodo, kad Europos regione vidutiniškai nuo seksualinio smurto kenčia 18 mln., nuo fizinio – 44 mln., nuo psichologinio – 55 mln. vaikų iki 18 metų amžiaus.

Pasak sveikatos apsaugos ministro prof. Aurelijaus Verygos, žiaurus elgesys su vaikais turi labai skaudžių pasekmių. Sutrinka vaiko (o vėliau ir suaugusiojo) fizinė ir psichinė sveikata. Smurtą vaikystėje patyrusiam žmogui tampa sunkiau gauti gerą išsilavinimą ir darbą. Socialinės pasekmės pasireiškia milijardais eurų.

Todėl negali būti toleruojamas bet koks smurtas prieš vaikus ir jų nepriežiūra. Tačiau daugeliu atvejų žmonės, patys vaikystėje nepatyrę tėvų meilės, rūpesčio ir dėl to turintys nemenkų psichologinių problemų, tiesiog nemoka būti tėvais.

„Daugeliui smurtaujančių prieš vaikus labai trūksta žinių, socialinės integracijos. Būtina šiuos žmones šviesti. Lietuva turėtų daugiau investuoti į mažųjų savo piliečių apsaugą ir diegti mokslu pagrįstas programas, leidžiančias juos apsaugoti. Tai, žiūrint į perspektyvą, leistų ateityje smarkiai sumažinti valstybės išlaidas. Jeigu šiandien pasirūpinsime savo žmonėmis, ateityje jie gyvens daug sveikiau ir laimingiau“, – teigė ministras A. Veryga.

PSO, įvertinusi Europos šalių patirtį nustatė, kad šeimų lankomosios priežiūros ir tėvystės įgūdžių ugdymo programos padeda efektyviai sumažinti žiauraus elgesio su vaikais atvejų skaičių. 1 euras, skirtas šeimų lankymui namuose, sutaupo vidutiniškai 5,7 euro ateityje. 1 euras, skirtas tėvystės įgūdžių ugdymui, sutaupo vidutiniškai 17 eurų.

Ir pabaigai – gera žinia, kurią pranešė VUL Santaros klinikų generalinis direktorius, akademikas, prof. habil. dr. Kęstutis Strupas: patvirtintas Pediatrijos korpuso, kuriame bus ir Vaiko raidos centras, investicinis projektas, leisiantis pradėti statybas. Tikėkimės, kad bene dešimtmetį lauktas ir toks reikalingas darbas pagaliau pajudės.

 WWW.LGS.LT

Valentina Jakimavičienė

Komentuoti

Video