Kaip susigrąžinti gyvenimą, turint nesveiką skydliaukę

Teksto dydis:

Kaip susigrąžinti gyvenimą, turint nesveiką skydliaukę

2017.11.03 18:00

Pranešdami pacientui apie autoimuninį tiroiditą, ypač jei jis nelabai išreikštas, gydytojai neretai priduria, kad juo serga daug moterų ir nelabai ką galima pakeisti. Netiesa. Tinkamomis priemonėmis skydliaukės veiklą galima sureguliuoti.

Niekada anksčiau nebuvau susimąsčiusi, koks svarbus yra mažas, švelnus, į drugelį panašus organas ant mano kaklo – skydliaukė. Iš pradžių mano drugelis energingai dirbdavo, plevėsuodavo virš mano endokrininės sistemos, garantavo, kad esu graži ir sveika. Buvau linksma ir energinga, galėjau valgyti kaloringus produktus, nemiegoti, o mano liemens apimtis buvo 58 cm. Deja, dėl streso ar toksinų poveikio drugelio aktyvumas nukrito iki hormoninės disfunkcijos apačios. Prasidėjo mano hormoninė žiema, hormoninis sąstingis.

Pati to nepastebėdama, buvau pakliuvusi į hipotirozės nagus ir uždaryta sistemoje, kurioje vyrauja neteisingas požiūris į skydliaukės veiklą. Nesu vienintelė tokia, todėl nutariau papasakoti apie šią tylią, nematomą, neįtikėtinai griaunančią epidemiją.

Šalin susitaikymo taktiką!

Kaip žmogus, įpratęs susigyventi su kraujagyslių vegetacine distonija, dažnais peršalimais, migrenos priepuoliais, depresija ir daugybe kitų minipatologijų, medikams, visokio plauko žiniuoniams, guru ir kitiems pamokyti sugebantiems asmenims aš visada buvau tikras atradimas, tiesiog maišas ligų. Sveikatos specialistai stengdavosi įtikinti mane tuo, ko reikėtų mano sveikatai. Aš savo ruožtu rasdavau šimtą ir vieną priežastį, kaip atsikalbėti. Net, būdama ligoninėje, kad išsaugočiau nėštumą, vaizdingai kalbant, įspausta į palatos kampą, piktai atsisakiau „naudingų injekcijų“ (keista buvo tik tai, kad per savaitę kitos 4 moterys, buvusios toje pačioje palatoje, vis dėlto patyrė spontaninį abortą… ne, ne, nepagalvokite, kad tai kaip nors susiję su injekcijomis…).

Labai norėjau atsikratyti prakeiksmo ir nusiteikti teigiamai, bet, sirgdama daugybe ligų, išsekus jėgoms, vis dėlto nepradėjau domėtis savo skydliaukės problemomis. Maniau, kad galbūt man tiesiog lemta nugyventi savo gyvenimą glaudžiai susijusiai su keturkoje drauge – sofa. Tačiau tada viskas pasikeitė. Norėdama pakelti kvalifikaciją sporto medicinoje, nuvažiavau mokytis į Šveicariją ir supratau, kad Latvijos medicina ne tik yra žemesnio lygio nei kitur Vakarų Europoje, betgi daugelyje sričių yra atsilikusi maždaug 20 metų (tai buvo 2008-aisiais).

Prasidėjo mano ilgas atsakymų į paprastus ir svarbius klausimus ieškojimo kelias: kas kaltas dėl mano sveikatos problemų? Ir ką man daryti?

Ieškojimai mane nuvedė prie tiroidologijos – endokrinologijos srities, kuri nagrinėja kaip tik skydliaukės veiklą.

Apie skydliaukę nekalbėkime!

Kai kreipiamės į gydytojus, visada pasikliauname jų kompetencija. Tikime, kad medicinoje viskas vyksta teisingai ir sąžiningai. Vis dėlto, kai vykstame į polikliniką, turime būti pasiruošę ir tam, kad faktus interpretuos klaidingai, o gydytojas iš tikrųjų nežinos nieko apie skydliaukę. Deja, dėl nepakankamos kompetencijos klaidų daroma dažnai. Daugelis gydytojų nėra endokrinologai (net tada, jei dirba endokrinologais), jie nežino naujausių atradimų apie skydliaukę ir su ja susijusių ligų. Skydliaukės patologijų simptomai žinomi ir akivaizdūs jau seniai, tačiau specialistai sieja juos su kuo nors kitu, su kokių nors kitų konkrečių organų ligomis.

Pavyzdžiui, kraujagyslių vegetacinė distonija specialistams, garbės žodis, yra tikras stebuklas. Tai ypač patogi diagnozė – visi galai į vandenį. Mes, nelaimingos moterys, turinčios slaptą skydliaukės disfunkciją, bėgiojame pirmyn ir atgal – nuo šeimos gydytojo pas kardiologą, nuo kardiologo pas neuropatologą, tada pas ginekologą, dermatologą, dietologą ir taip toliau, be galo ilgai. Žinome, kad apatija be priežasties, žemas kraujospūdis, silpnas pulsas, panikos priepuoliai, raumenų silpnumas, depresyvi nuotaika – visa tai hipotirozės požymiai, bet paprastai jie priskiriami vegetacinei distonijai. Jei skydliaukė sveika, jokios distonijos juk nėra!

Kodėl patyrę gydytojai nepagalvoja apie skydliaukės patologiją? Todėl, kad daugelis jų savo darbe yra pavargę, sunykę. Todėl, kad paskaitos apie skydliaukę buvo seniai, ir todėl, kad jie jų galbūt klausėsi, bet negirdėjo. Ir todėl, kad daugelis medicinos tiesų patenka ne į medikų dėmesio centrą, bet tiesiogiai į reanimaciją, kur joms lemta tyliai numirti. Tai tragedija mums visiems. Daugelis gydytojų yra labai kategoriški, jiems trūksta lankstumo. Bet šis trūkumas reiškia ir nelankstų protą. Jei nueisite pas šimtą siauros srities specialistų, kiekvienas ką nors ras iš savo srities ir visi pamirš pagalvoti apie svarbią bendrą priežastį – užmaskuotą skydliaukės disfunkciją.

Hipotirozės kamuojami asmenys paprastai būna silpni hipochondrikai, neapsisprendžiantys, tarsi tingūs (abejingi viskam, kad ir kas atsitiktų). Tik neleiskite savo gyvenimo paveikti dviem baisioms frazėms: „per vėlai“ ir „ko jūs norite, būdami tokio amžiaus“! Nebijokite medicininių baubų ir terminų!

Daugiau straipsnių skaitykite: www.KGTN.lt

Komentuoti

Skaitytojų komentarai (1)

tadas 2017.11.15 23:45

<a href="http://www.google">visi atsakymai</a> - http://www.google.lt !

Video