Cholesterolio kontrolė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai

Teksto dydis:

Cholesterolio kontrolė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai

2017.09.29 12:00

Padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja kardiologė Virginija Rudienė atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu laiku diagnozuoti cholesterolio padidėjimą ir kraujo lipidų santykio sutrikimą. Kiekvienas žmogus turi įsisąmoninti, kokia rizika gresia, atitinkamai koreguoti savo gyvenimo būdą, atsisakyti įpročių, žalojančių širdies ir kraujagyslių sistemą, ir reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą.

Dislipidemija – tylioji liga

Dislipidemija yra kraujo lipidų, dar vadinamų cholesteroliu, kiekio padidėjimas arba jų frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Ši liga yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės ir koronarinės ligos vystymąsi. Negydoma dislipidemija gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ir staigia mirtimi. 

Dislipidemija diagnozuojama atlikus išsamų cholesterolio tyrimą – lipidogramą, kuri atspindi ne tik bendrąjį cholesterolio dydį, bet ir atskirų jo frakcijų santykį. „Dislipidemija daug metų gali nesukelti jokių specifinių simptomų, todėl ši liga dažniausiai nustatoma pavėluotai, kai jau pradeda vystytis aterosklerozė ar su ja susijusios komplikacijos“, – sako kardiologė  V. Rudienė. Apie cholesterolio kiekio padidėjimą gali signalizuoti delnuose, aplink kelių ir alkūnių sąnarius ar ant sausgyslių susiformavę gelsvi, gelsvai rudi riebalų pilni mazgeliai – ksantomos, riebalų sankaupos akių vokų kampuose – ksanteliazmos. Retesniais atvejais akies ragenos periferijoje susiformuoja pilkšvas žiedas. 

Kokią funkciją atlieka cholesterolis?

Cholesterolis būtinas mūsų organizmui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Cholesterolis dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas. „Cholesterolio svarba organizmui – neginčijama, tačiau jo perteklius yra labai žalingas, nes sukelia aterosklerozę. Ant vidinių kraujagyslių sienelių nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys suformuoja aterosklerozines plokšteles, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto, išeminio insulto rizika“, – sako  kardiologė V. Rudienė. Apie 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, likusią dalį cholesterolio gauname su maistu. Cholesterolio kiekio didėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavę mitybą galime sumažinti cholesterolio kiekį.

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Cholesterolis, esantis mažo tankio lipoproteinų sudėtyje, – MTL cholesterolis – yra blogasis cholesterolis, nusėdantis ant kraujagyslių sienelių. Dėl jo pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga.

Cholesterolis, esantis didelio tankio lipoproteinų sudėtyje, – DTL cholesterolis – vadinamas geruoju. Priešingai nei MTL cholesterolis, jis stabdo aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymąsi. Tarsi dulkių siurblys DTL cholesterolis iš periferinių audinių  surenka blogojo cholesterolio perteklių ir nuneša į žarnyną pašalinimui.

Dar viena cholesterolio frakcija – trigliceridai – yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis. Skylant trigliceridams, organizme išsiskiria dvigubai daugiau energijos nei skylant angliavandeniams. Kai kurių gyvūnų organizme trigliceridai atlieka ne tik energijos sankaupų, bet ir šilumos izoliacinę funkciją. Dalį trigliceridų gamina pats organizmas, dalis gaunama su maistu. Jų koncentracija kraujyje taip pat gali būti padidėjusi, o perteklius žalingas.

Kai sutrinka šių trijų  kraujo lipidų – MTL cholesterolio, DTL cholesterolio ir trigliceridų – balansas, diagnozuojama dislipidemija.

Gresia kiekvienam

Dislipidemija gali būti paveldima genetiškai arba išsivystyti dėl netinkamo gyvenimo būdo, kitų ligų ar organų funkcijos sutrikimų, taip pat kaip šalutinė reakcija į vartojamus vaistus. Nė vienas nesame apsaugotas nuo šios klastingos ligos. Kita vertus, mūsų rankose yra daug svertų, kurie padeda užkirsti kelią dislipidemijai. Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, streso mažinimas – visa tai subalansuoja organizmą ir padeda atkurti kraujo lipidų santykį bei sumažinti cholesterolio kiekį. Reguliariai atliekami profilaktiniai tyrimai leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir pradėti gydymą.

„Bendras cholesterolio tyrimas neparodo atskirų jo frakcijų proporcijų. Pasitaiko, kad bendroji cholesterolio reikšmė neviršija normos, tačiau gerojo ir blogojo cholesterolio santykis yra sutrikęs. Todėl kiekvienam naudinga pasidaryti lipidogramą, kuri leidžia tiksliai įvertinti cholesterolių santykį mūsų organizme“, – pataria gydytoja V. Rudienė.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 m., o  moterims – per 50 m., todėl sulaukus šio amžiaus būtina kasmet išsitirti cholesterolį. Jei žmogus serga koronarine širdies, galvos smegenų kraujagyslių, periferinių arterijų ligomis, cukriniu diabetu, būtina atlikti tikslią lipidogramą. Toks išsamus kraujo lipidų tyrimas turi būti atliekamas visiems, kam pirminio patikrinimo metu nustatomas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, taip pat pacientams, turintiems nors vieną dislipidemijai būdingą klinikinį požymį ar kitą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį, bei tais atvejais, kai artimi giminaičiai serga dislipidemija ir yra paveldėjimo rizika. 

Cholesterolio normos pagal Europos kardiologų draugijos dislipidemijų gydymo ir diagnostikos gaires  (atnaujinta 2016 m.): 

 

 

Bendrasis cholesterolis

MTL cholesterolis

DTL cholesterolis

Triacilgliceridai

Vyrams

Moterims

Sveiki pacientai

< 5 mmol/l

 

< 3 mmol/l

> 1mmol/l

>1,2mmol/l

< 1,7mmol/l

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis

- labai didelės rizikos grupės pacientai:  persirgę arba su širdies ir kraujagyslių ligos diagnoze; nustatytos reikšmingos plokštelės širdies ar kaklo kraujagyslėse; cukrinis diabetas su organų taikinių pažeidimu; nustatytas sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas

 

< 4,5 mmol/l

 

< 1,8 mmol/l

 

> 1mmol/l

 

 

> 1,2mmol/l

 

< 1,7mmol/l

- didelės rizikos grupės pacientai, kuriems nustatytas vienas ženklus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnys: didelio laipsnio arterinė hipertenzija (> 180/110 mmHg); labai didelė cholesterolio koncentracija kraujyje (> 8 mmol/l); įtariama šeiminė dislipidemija; nustatytas vidutinio sunkumo inkstų funkcijos nepakankamumas

 

< 4,5 mmol/l

 

< 2,6 mmol/l

 

> 1mmol/l

 

> 1,2mmol/l

 

< 1,7mmol/l

- vidutinės ir mažos rizikos grupės pacientai

 

< 4,5 mmol/l

< 3 mmol/l

> 1mmol/l

> 1,2mmol/l

< 1,7mmol/l


Gydytoja kardiologė V. Rudienė atkreipia dėmesį, kaip, siekiant kuo tikslesnio rezultato, reikėtų tinkamai pasiruošti cholesterolio tyrimui ir lipidogramai: „Maistas, vartojami vaistai, netgi fizinis aktyvumas daro įtaką cholesterolio tyrimų rezultatams, todėl rekomenduojama tyrimą daryti anksti ryte, prieš tai 10–12 val. nevalgyti, 3 dienas nevartoti alkoholio. Intensyvus fizinis krūvis gali iškreipti rezultatus, todėl tyrimo rytą nereikėtų sportuoti. Stresas taip pat gali turėti įtakos, todėl jei įmanoma, tyrimui reikėtų pasirinkti ramesnį laikotarpį.“

Kas išbalansuoja kraujo lipidų santykį?

Būtina žinoti, kad dislipidemija (šeiminė hipercholesterolemija) gali būti paveldima liga, kurią sukelia genų mutacijos. Tokiu atveju liga pasireiškia jau vaikystėje ir miokardo infarktas gali ištikti labai jauname amžiuje. Diagnozavus šeiminę hipercholesterolemiją būtina tirti ir pirmos eilės giminaičius.

„Jei liga nėra paveldėta ir nėra kitų ligų pasekmė, pagrindiniai dislipidemijos rizikos veiksniai sietini su netinkamu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais. Rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas, pernelyg didelis sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekis maisto racione didina lipidų disbalansą organizme“, – sako kardiologė V. Rudienė.

Lipidų apykaitos sutrikimai būdingi sergant metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, skydliaukės funkcijos sutrikimu, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Cholesterolio kiekis gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau nesant kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija (bendras cholesterolis nėštumo metu neturėtų viršyti 6,4 mmol/l).

Dislipidemijos gydymas

Cholesterolio frakcijų balanso sutrikimas gydomas kompleksiškai. Pirmiausia koreguojamas maisto racionas: mažinamas gyvulinės kilmės riebalų kiekis, atsisakoma transriebalų, skiriama  omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats nepasigamina, didinamas skaidulinių medžiagų kiekis. „Vartojant tam tikrus maisto papildus ir pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas ženklus, vien mityba nepasieksime norimo rezultato“, – sako kardiologė V. Rudienė. Vaistai skiriami atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kiek reikia sumažinti cholesterolio kiekį, taip pat į gretutines ligas. Kai kuriais atvejais pakanka laikinai vartoti vaistus, kol išgydomos ligos, sukėlusios lipidų disbalansą. Sergant lėtinėmis nepagydomomis ligomis, vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą. „Net ir vartojant vaistus labai svarbu, kad žmogus keistų savo gyvenimo būdą į sveikesnį, rūpintųsi mityba, būtų fiziškai aktyvus, atsisakytų širdžiai ir kraujagyslėms žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šios priemonės leidžia sumažinti cholesterolio disbalansą, vadinasi, reikės mažesnių vaistų dozių“, – sako gydytoja V. Rudienė.

Anot gydytojos, visuomenėje sklando mitai, kad vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra labai žalingi. Šalutinių reiškinių pasitaiko labai retai. „Reikia suprasti, kad vaisto vartojimas atneša daug didesnės naudos, nei yra šalutinio efekto rizika. Gydytojai, skirdami cholesterolį mažinančių medikamentų, visada periodiškai atlieka tam tikrus kraujo tyrimus norėdami įsitikinti, ar vaisto vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Negydomos dislipidemijos pasekmės gali būti lemtingos, todėl būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, abipusės pastangos sustabdyti ligos progresavimą“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė V. Rudienė.

Komentuoti

Video