Atsarga gėdos nedaro ir saugo nuo traumų

Teksto dydis:

Atsarga gėdos nedaro ir saugo nuo traumų

2021 saus. 16 12:37

Kartais, užuot išėjus į parduotuvę, geriau likti namie, žengiant žingsnį iš namų atidžiai įvertinkime, ar laiptai, šaligatviai neslidūs, apsiaukime tinkamus batus, pasirūpinkime, kad senjorų namuose nebūtų pavojų keliančių daiktų – kartais reikia tiek nedaug, kad liktume sveiki. Deja, neatsargumas gali baigtis trauma, kurią tenka gydyti kelis mėnesius.


Shutterstock nuotr.

Krenta nuo paspirtukų, užkliūva už kilimo

Vasarą Lietuvos ortopedai traumatologai gydė nesėkmingai pargriuvusius ir rimtai susižalojusius paspirtukininkus, skubėjo į pagalbą susižalojusiems dviratininkams, už kilimo krašto užkliuvusiems ir pargiuvusiems senjorams, patyrusiems kitokias traumas pacientams.

 Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrusevičienė sako, jog vidutiniškai per parą RVUL Skubiosios pagalbos skyriuje pagalba dėl patirtų traumų suteikiama 80-120 pacientų.

Gydytoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrusevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Yra traumų, kurių negalime išvengti, bet dauguma yra tokių, kurių priežastis – neatsargumas. Gydytoja E. Kondrusevičienė prie tokių priskiria paspirtukininkų traumas –  jos paprastai būna labai pavojingos ir retai išvengiama operacijų. Be šalmo važiuoti paspirtuku yra labai pavojinga. 

Atsargūs turėtų būti dviratininkai, ir namuose  besidarbuojantys žmonės. Čia patiriamų traumų priežastys įvairios – neretai susižalojama dirbant kampiniu šlifuokliu, nukrentama nuo laiptų, kopėčių. 

„Jauni žmonės dažniausiai patiria vadinamąsias didelės energijos traumas: nukrenta nuo motociklo, dviračio, paspirtukų,  didelių aukščių ir pan. Vyresniems, kad susižalotų, užtenka daug mažesnės energijos traumų: pavyzdžiui, senjoras, užkliuvęs už kilimo ir parkritęs, gali susilaužyti šlaunikaulį. Tad namuose, kuriuose gyvena senjorai, kilimų neturėtų būti. Kartais jie parkrenta namie po kojomis pasipainiojus gyvūnui, gatvėje kojoms susipynus ar galvai susvaigus“, - pasakoja RVUL ortopedė traumatologė.

Slidu: lemtingas gali būti pirmas žingsnis

Pats darbymetis ligoninės gydytojams ortopedams traumatologams prasideda, kai pašąla - žiemą traumas patiria bemaž dvigubai daugiau žmonių. Tuomet į Skubiosios pagalbos skyrių Ortopedo -traumatologo apžiūrai per parą patenka iki 200 pacientų.

Žiemą dažniausiai patiriamos kulkšnių, blauzdikaulių,  jei žmogus krenta ant rankos, - stipinkaulio lūžiai.

„Vyresniems žmonėms, jei lauke pašalę ir nebūtina kur nors eiti, reikia likti namuose. Jaunesniems, jei išeiti būtina, prieš tai reikia įvertinti, koks lauke oras, ar slidu, apsiauti batus, kurių padai – su giliai išraižytu guminiu sluoksniu, neleidžiančiu paslysti.  Įvertini situaciją per pirmą išėjimą į kiemą labai svarbu, nes pirmas žingsnis, kai nesitiki pargriūti, dažnai būna lemtingas. Parkrentama net ant namo laiptų“,  - pasakoja ortopedė traumatologė E. Kondrusevičienė.

Ar galima išmokti parkristi saugiai?  „Vargu, - sako gydytoja, - nes kritimas dažniausiai būna netikėtas. Tačiau kritimas bus ne toks skaudus, jei neįsitempsite, atsipalaiduosite ir nepakišite po savimi rankų. Jei bandoma smūgį į žemę atremti rankomis, dažnai dėl to lūžta stipinkauliai. Geriau stengtis kristi ant šono“, - pataria ortopedė traumatologė ir pažymi, kad vis dėlto daug geriau yra išvengti kritimo negu bandyti pargriūti saugiai.

Jei patyrėte traumą. Kada kviesti greitąją?

Traumos, deja, išvengti ne visada pavyksta. Ką daryti, jei paslydai ir pargriuvai? Kokiais atvejais kviesti greitąją?

„Jei parkritai ir matai, kad koja sutino, deformavosi čiurna ar blauzdos sritis  ir negali paeiti, reikia kviesti greitąją. Jei deformuota ranka, skauda riešą - gali atsistoti, išgerti skausmą malšinančių vaistų ir, jei turi galimybę, su artimųjų pagalba ramiai atvažiuoti į ligoninę, greitoji nėra būtina. Tiesa, važiuojant sužalotą alkūnę laikyti padėtą ant kieto lygaus pagrindo, uždėti ledo. Jei skauda koją, bet skausmas nedidelis, čiurna saikingai patinusi gali atsistoti, eiti, - galbūt patempti raiščiai. Tuomet pravartu prie skaudamos vietos pridėti ledo, pakelti koją aukščiau ir pagulėti, gal ligoninės neprireiks. Bet jei nepagerėja, tuomet atvykti į ligoninę“, - pasakoja E.  Kondrusevičienė.

Kartais žmonės į ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių atvyksta dėl menkiausio skausmo, kurį sukelia bet koks griuvimas. Tuomet susidaro didelės pacientų eilės ir gydytojo apžiūros gali tekti palaukti ilgiau.

Fejerverkus stebėkime iš toli

Artėja Kalėdos, Naujieji metai. Ko saugotis, kad netektų „švęsti“ ligoninėje?

Pirmiausia gydytoja ortopedė traumatologė pataria saikingai vartoti alkoholį – daugelio traumų per šventes būtų galima išvengti, jei žmogus būtų blaivas.

Kitas jos patarimas -  vengti visų sprogstamųjų prietaisų. Gydytojai, kuriems tenka gydyti susižalojusius pacientus, gerai žino neatsargaus pirotechnikos naudojimo kainą. Kai kurios petardos  sprogsta tiesiog rankose.

„Prieš keletą metų, kai budėjau Skubiosios pagalbos skyriuje, trys iš eilės pacientai buvo tėvai, kuriems rankose sprogusi petarda nutraukė pirštus“, - prisimena gydytoja ir pataria fejerverkus stebėti tik iš toli.

Traumos gydomos ilgai

Kokios būna žiemos traumų pasekmės? Ar ilgai jos gydomos? Gydytoja atsako, jog trauma traumai nelygu: vieni sužalojimai gydomi konservatyviai, imobilizuojant lūžusią galūnę gipso langete, kitais atvejais tenka sužalotą vietą operuoti. Per parą RVUL ortopedai traumatologai operuoja 5-10 traumą patyrusių pacientų.

„Traumos gydomos ilgai. Pavyzdžiui, lūžusio stipinkaulio imobilizacija trunka apie 6 savaites, jei nereikalinga operacija. Per tą laiką ranka sustingta, nuėmus gipsą ją reikia išmankštinti, o reabilitacija paprastai trunka apie 12 savaičių“, - paaiškina E. Kondrusevičienė.

 

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“

 

 

Komentuoti