Apsvaigimas pasilinksminimo vietose: kaip užkirsti tam kelią ir sumažinti žalą?

Teksto dydis:

Apsvaigimas pasilinksminimo vietose: kaip užkirsti tam kelią ir sumažinti žalą?

2021 kov. 5 10:36

Psichoaktyviųjų medžiagų, ypač narkotikų, vartojimas naktiniuose klubuose, baruose, masiniuose renginiuose, kitose pasilinksminimo vietose – aktuali problema, reikalaujanti veiksmingų prevencijos ir žalos mažinimo strategijų. Ką apie šių medžiagų vartojimą, pasekmes, pagalbos apsvaigusiems būdus turi žinoti įstaigų lankytojai, administracija, darbuotojai, policijos pareigūnai?..

Shutterstock nuotr.

Aktuali problema

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, Lietuvoje narkotikų vartojimas uždaruose vakarėliuose, naktiniuose klubuose, diskotekose labiau paplitęs tarp 15–34 m. amžiaus grupės miestų gyventojų.

Narkotikų vartojimo paplitimas tarp pasilinksminimo vietų lankytojų yra apie 6 kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje.

Lietuvoje 2018 m. atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp Lietuvos pasilinksminimo vietų lankytojų tyrimo duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 41 proc. pasilinksminimo vietų lankytojų. O per paskutinius 12 mėnesių Lietuvos bendrojoje populiacijoje tarp 15–34 m. asmenų 2016 m. nustatytas 6,8 proc. vartojimo paplitimas.

Narkotikų, kitų kvaišalų bei alkoholio vartojimas naktinių pasilinksminimų, masinių renginių, festivalių metu susijęs su kylančiomis sveikatos ir socialinėmis problemomis, įskaitant stiprius apsinuodijimus, vairavimą apsvaigus ir kt. Kada nors vairavę būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų nurodė 30 proc. tyrime dalyvavusių lankytojų, o apsvaigę nuo narkotikų – net 22 proc. visų atsakiusiųjų.

NTAKD direktorius prof. Renaldas Čiužas / NTAKD nuotr.

Narkotikai: yra vartojusių ne savo noru

NTAKD duomenimis, Lietuvoje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp pasilinksminimo vietų lankytojų tirtas 2013 m. ir 2018 m. Po penkerių metų pertraukos pakartotas tyrimas atskleidė, kad linksmybių mėgėjų įpročiai keičiasi, o narkotikus išbando arba vartoja vis daugiau žmonių.

Beveik pusė 2018 metų tyrimo respondentų (49 proc.) mano, kad pasilinksminimo vietose gauti narkotinių medžiagų yra paprasta. Palyginimui: plačiosios visuomenės tyrimo duomenimis, tik 9 proc. respondentų nurodė, kad jiems įsigyti narkotikų būtų gana lengva.

7 proc. pasilinksminimo vietose apklaustų respondentų nurodė, kad jiems yra tekę vartoti narkotikų ne savo noru, jiems patiems to nežinant.

2018 metais 36 proc. tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad nėra bandę jokių narkotinių medžiagų. Per penkerius metus tokių asmenų skaičius beveik du kartus sumažėjo (2013 m. – 62 proc.).

Narkotikų vartojimas per 5 metus tarp pasilinksminimo vietų lankytojų, nurodžiusių, kad narkotikus vartojo per pastarąjį mėnesį, išaugo 3,2 karto (nuo 8,3 proc. 2013 m. iki 26,7 proc. 2018 m.), per paskutinius 12 mėn. – du kartus (nuo 20,1 proc. 2013 m. iki 39,8 proc. 2018 m.), o nors kartą gyvenime – 1,7 karto (nuo 38,3 proc. 2013 m. iki 63,2 proc. 2018 m.).

Kelia žalą sau ir aplinkiniams

Kokią žalą ar grėsmę pasilinksminimo vietų lankytojams kelia tai, kad tarp jų yra narkotikus ar svaigalus vartojantis asmuo?

„Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas keičia asmens psichikos būseną ir elgesį. Priklausomai nuo vartojamos medžiagos, poveikis organizmui gali būti stimuliuojantis, slopinantis, haliucinogeninis, mišrus. Poveikis organizmui taip pat priklauso nuo vartojamos medžiagos kiekio, dažnumo, vartojimo būdo, aplinkos, medžiagų maišymo tarpusavyje ir pan. Todėl apsvaigęs asmuo gali nebekontroliuoti savo elgesio, elgesys gali būti neprognozuojamas ne tik pasilinksminimo vietose, bet ir kitose aplinkose. Didelis pavojus aplinkiniams kyla, kai apsvaigęs asmuo neįvertina rizikos sau ir aplinkiniams, sėda prie automobilio vairo“, – paaiškina NTAKD direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas.

Kita vertus, pabrėžia prof. dr. R. Čiužas, asmuo, vartojantis šias medžiagas, pirmiausia kelia žalą sau ir savo sveikatai, rizikuoja perdozuoti, jam gali išsivystyti fizinė ir psichologinė priklausomybė.

„Saugi erdvė“

Siekiant padėti asmeniui, vartojančiam psichoaktyviąsias medžiagas, 2017 m. muzikos festivaliuose pradėta iniciatyva „Saugi erdvė“ (angl. „BeSafe Lab“). Jos tikslas – ugdyti festivalių lankytojų sąmoningumą, skatinti jaunus žmones įvertinti, prisiimti rizikas ir jas valdyti.

Muzikos festivaliuose visą parą renginių dalyviams teikiama informacija apie kvaišalų poveikį ir jų vartojimo pasekmes, lytiškai plintančias ligas, teikiamos konsultacijos ir profesionali psichologinė pagalba, vyksta diskusijos jauniems žmonėms aktualiais klausimais, suteikiama galimybė pasitikrinti blaivumą alkotesteriais.

Atsakomybė renginių organizatoriams

Siekiant sulaikyti jaunus žmones nuo neatsakingo narkotikų ir kitų kvaišinančių medžiagų vartojimo, apsaugoti jų ar aplinkinių žmonių sveikatą, kartais net gyvybę, svarbus ir reikšmingas vaidmuo tenka pasilinksminimo vietų vadovams ir masinių renginių organizatoriams, jų sąmoningumui ir socialiniam atsakingumui, - teigia NTAKD direktorius.

Siekdami sumažinti riziką pasilinksminimo vietų lankytojų sveikatai ir saugumui Europos, kitų šalių pasilinksminimo vietų administracija ar masinių renginių organizatoriai jau seniai taiko įvairias prevencijos ir žalos mažinimo priemones.

NTAKD, suprasdamas, kad Lietuvoje dar stinga socialinio atsakingumo ir daugeliu atveju žiūrima verslo interesų, pasilinksminimo vietų vadovams bei masinių renginių organizatoriams yra parengusi rekomendacijas „Naktinis gyvenimas ir narkotikai“.

Kaip atpažinti apsvaigusį asmenį

Kaip pasilinksminimo vietų darbuotojams, administracijai, policijos pareigūnams atpažinti apsvaigusį asmenį?

Anot prof. dr. R. Čiužo, apsvaigimo požymiai gali labai skirtis priklausomai nuo vartotų medžiagų, dozės, asmens amžiaus, svorio, sveikatos. Be to, gali būti vartotos kelios medžiagos, turinčios visiškai skirtingą poveikį, o tai yra ypač pavojinga, o reakcija - nenuspėjama.

„Fiziniai apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai yra šie: išsiplėtę akių vyzdžiai, patankėjęs, nereguliarus pulsas, aukšta kūno temperatūra ir prakaitavimas, išdžiūvusi burna, konvulsijos ir – perdozavus – epilepsijos priepuoliai, drebulys, raumenų trūkčiojimas, iškreipta veido mimika, negalėjimas ramiai išbūti vienoje vietoje“, – sako NTAKD vadovas.

NTAKD rekomendacijos: kaip pagelbėti apsvaigusiam asmeniui

Jei asmuo pasidarė mieguistas:

• nuramink jį;

• niekada neduok kavos ar energinių gėrimų, kad pašalintum mieguistumą;

• jei simptomai nenyksta, paguldyk jį ant šono;

• jei reikia, iškviesk skubią pagalbą (112).

Jei asmuo susijaudino, ėmė panikuoti:

• nuramink jį ir paragink kvėpuoti lėtai ir giliai;

• paaiškink, kad tokie pojūčiai apsvaigus gali kilti;

• patark vengti minios, triukšmingos muzikos, ryškios šviesos.

Jei asmuo perkaito ir organizmas neteko daug skysčių:

• nuvesk jį į vėsią, ramią vietą (geriausia į lauką);

• nurenk papildomus rūbus ir pasistenk jį nuraminti;

• paragink gerti daug nealkoholinių gėrimų: vandens, sulčių ir pan. (maždaug po 0,5 litro kas valandą);

• jei simptomai nenyksta, iškviesk skubią pagalbą (112), bet nepalik jo be priežiūros.

Jei asmuo netenka sąmonės:

• paprašyk, kad kas nors iškviestų skubią pagalbą (112);

• patikrink kvėpavimą ir širdies veiklą, jei prireiks, būk pasiruošęs atlikti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą;

• jei pagrindinės gyvybinės funkcijos nesutrikusios, paguldyk į stabilią šoninę padėtį;

• apklok kuo nors, jis turi gulėti šiltai, bet ne per karštai;

• jei iškviesti skubios pagalbos nėra kam, po to, kai nukentėjusįjį atgaivinsi ir paguldysi į stabilią šoninę padėtį, gali trumpam palikti jį vieną, kol iškviesi pagalbą.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

 
 

Komentuoti